Neatsakingas poilsis prie vandens dažnai baigiasi skaudžiai

Skendimai – didžiausias poilsiautojų prie vandens siaubas. Nors dažnai kalbama apie vasarą tykančius pavojus prie vandens, tačiau vis dar trūksta žmonių supratimo ir adekvačių sprendimų atostogaujant ar leidžiant laiką prie vandens. Kaip niekada įkaitus orams, vandens telkinius apgulė minios žmonių, besimėgaujančių vandens teikiamais malonumais. Deja, šiais metais vandens pramogos ir poilsis prie vandens jau pasiglemžė 111 gyvybių.

Reklama

Dauguma žmonių mano, jog skęsdami sulauks paplūdimiuose budinčių gelbėtojų pagalbos, todėl savo saugumu rūpinasi nepakankamai. Nemažai daliai žmonių reikia suteikti pirmąją pagalbą dar iki maudynių. Žmonės persikaitina saulėje, geria mažai skysčių, nedėvi galvos apdangalų, taip pat vartoja alkoholinius gėrimus. Juos vartojantiesiems rizika patirti traumą ar kitokio pobūdžio nelaimę išauga dvigubai. Alkoholis sustiprina organizmo dehidrataciją, kuri karštyje ir taip didelė. Netekęs daug skysčių žmogus gali nualpti, gali kamuoti galvos skausmai, raumenų spazmai.

Apsvaigę asmenys yra linkę rizikuoti, pavyzdžiui, šokti į vandenį iš didelio aukščio ar varžytis, kuris nuners toliau ar giliau, dėl ko įvyksta didžioji dalis skendimų. Dažnai įkaušę poilsiautojai užmiega atviroje vietoje esant tiesioginiams saulės spinduliams, o nubudę šoka į vandenį atsivėsinti. Dėl didelio temperatūrų skirtumo organizmas gali patirti šoką, neretai raumenis sutraukia mėšlungis ir dalis tokių „šuolininkų“ nebeišneria.

Apsvaigę nuo alkoholio gerokai dažniau skęsta vyrai: paaugliai, kurie dar neįvertina tikrojo alkoholio poveikio, bei jauni vyrai. Moterys apsvaigusios nuo alkoholio skęsta retai. Suaugusieji, kurie vartoja alkoholį šalia vandens telkinių ir prižiūri savo atžalas, plaukiojančias vandenyje, taip pat labai rizikuoja: išgėrus sumažėja dėmesingumas, todėl išauga galimybė laiku nepastebėti skęstančio vaiko.

Ypač pavojinga prie atvirų vandens telkinių be suaugusiųjų priežiūros palikti mažamečius vaikus. Taip pat negalima palikti jų prižiūrėti vyresnių draugų, brolių ar sesių. Vaikai, kurie nemoka plaukti, paprastai būna atsargesni, nemokėjimas plaukti dažnai juos apsaugo, nes jie nelenda į vandenį. Vis dėlto viena iš sėkmingiausių skendimų prevencijos priemonių yra vaikų mokymas plaukti. Žmogus laikomas mokančiu plaukti, jei sugeba plaukti nesustodamas 30 min.

Jei nepavyksta išvengti skendimo, labai svarbu skendusiajam tinkamai suteikti pagalbą. Pirmosios minutės ištraukus skendusįjį yra svarbiausios. Svarbu nelaimėlį gaivinti iki tol, kol atvyks medikai ir perims gaivinimą. Negalima sustoti gaivinti, net jei skenduolis nerodo jokių gyvybės ženklų.

Gaivinant reiktų vadovautis šiomis gairėmis:

Iškvieskite pagalbą numeriu 112 (jei galite, liepkite pagalbą iškviesti kam nors kitam, o pats kuo skubiau pradėkite gaivinti).

Paguldykite nukentėjusįjį ant nugaros, atloškite galvą, kad atsivertų kvėpavimo takai.

Atlikite dirbtinį širdies masažą (30 paspaudimų). Spaudžiama uždėjus delnus vieną ant kito ir juos sunėrus, padėjus ant krūtinkaulio spenelių lygyje. Spaudžiama ne lenkiant alkūnes, bet visu svoriu, jėga turi eiti nuo pečių.

Įpūskite oro (2 įputimai). Įpūtimo metu turi pasikelti nukentėjusiojo krūtinės ląsta.

Kartokite gaivinimą, kol atvyks medikai, išlaikydami tokį santykį: 30 paspaudimų ir 2 įpūtimai.

Jei gaivinamas asmuo atsigavo, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį ir laukite, kol atvyks medikai.

Daugiau informacijos apie skendusiojo gaivinimą galima rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės skiltyje „Atmintinės, lankstukai, plakatai - Traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija - Pagalba skęstančiajam ar skendusiajam“.

Nors atostogų metu dauguma žmonių nori pailsėti nuo kasdienių rūpesčių, darbo rutinos, bet tai nesuteikia teisės nesirūpinti savo ir artimųjų sveikata ir gerove. Buvimas gamtoje, poilsis prie ežerų, upių ar jūros visada teikia džiaugsmą. O kad to džiaugsmo neapkartintų traumos, skendimai ar kitos nelaimės, būtina vadovautis keliais svarbiais patarimais ir adekvačiai priimti sprendimus.

Patarimai, kaip ilsintis prie vandens apsisaugoti nuo sveikatos sutrikimų ir sužalojimų:

Dėvėkite galvos apdangalus, kepures, kad neperkaistumėte.

Vilkėkite šviesius drabužius.

Gerkite daug skysčių, vandens, mineralizuotų nealkoholinių gėrimų.

Būkite pavėsyje, venkite tiesioginių saulės spindulių.

NEVARTOKITE ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ.

Nešokinėkite į vandenį nežinomuose vandens telkiniuose.

Prižiūrėkite vaikus, neleiskite jiems maudytis vieniems.

Naudokite kremą nuo saulės. Lietuvoje per 10 metų sergamumas odos vėžiu išaugo beveik 2 kartus.

Ignas Keras,

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorius