Pagrindinių antibiotikų klasių atradimas (1940 - 1962 m.) žadėjo stulbinamą pergalę prieš infekcinių ligų sukėlėjus. Tačiau nekontroliuojamas antibiotikų vartojimas paskatino atsparių bakterijų štamų atsiradimą. Pastaruoju metu ir tokių, kurie atsparūs visiems be išimties antibiotikams. O naujų antibiotikų klasių per pastaruosius dešimtmečius neatrasta. Mes grįžtame į erą be antibiotikų, kai gydyti infekcinių ligų neturėsime kuo.
Antibiotikų ieško vandenyno dugne
Mokslininkai viliasi naujus antibiotikus rasti vandenyno gelmėse. 8 mln. svarų (32030929,46 Lt) finansuojamas naujas projektas, kuris skirtas mikroorganizmų paieškai vandenyno dugne.
Darbo grupei vadovauja prestižinio Aberdyno universiteto (Škotija) mokslininkai. Projekto tikslas yra sukurti naujus modernius preparatus, kurie padės susidoroti su atspariais antibiotikams bakterijų štamais.
Darbai prasidėjo didžiausioje Ramiojo vandenyno giliavandenėje įduboje, vadinamajame Peru-Čilės lovyje (arba Atakamos lovys). Jo gylis apie 5900 km, o plotis apie 30-90 km. Taip pat tiriamos duobės netoli Naujosios Zelandijos, Antarktidos ir Norvegijos.
Specialiais prietaisais bus leidžiamasi į giliausius užkampius rinkti pavyzdžių. Manoma, kad čia, ekstremaliomis sąlygomis, galima aptikti organizmus, produkuojančius antibiotikus. Gavus unikalių bakterijų ar grybelių, eksperimentus bus bandoma perkelti į laboratorijas.
Tyrimai tęsis apie 18 mėnesių. Jeigu mokslininkams pavyks sukurti naujus junginius, modernūs antibiotikai pasirodys artimiausiame dešimtmetyje.
Pasaulio ekspertai skatina mokslininkus sparčiau vykdyti paieškas. Kiekvieną minutę vis daugiau pacientų užsikrečia rezistentiškais patogenais, kurių, prognozuojama, neturėsime kuo įveikti.
Statistika apie bakterijų rezistentiškumą
Infekcinių ligų gydytoja Julija Petrina „Vakarų Lietuvos mediciną“ informavo, kad šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio valstybėse, stebimas Staphylococcus aureus, kitų Streptococc‘ų ir Enterococc‘ų, Pseudomonas aeruginosa, Clostridium difficile, Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae, Mycobacterium tuberculosis atsparumas vienam ar keliems antibiotikams. Taip pat neseniai imta registruoti Acinetobacter baumannii, Salmonella rūšių atsparumas antibakteriniams preparatams.
Gydytojos pateiktais statistikos duomenimis, daugiau kaip 50 proc. Klebsiella pneumoniae yra atsparios III kartos cefalosporinams, apie 25 proc. - atsparios fluorchinolonams ir aminoglikozidams. Laimei, mažiau kaip 1 proc. šių bakterijų atsparios plataus spektro antibiotikams - karbapenemams.
2010-2011 m. buvo registruota nuo 5 iki 10 proc. E.coli, atsparių III kartos cefalosporinams.
2010 m. registruota, kad Lietuvoje yra nuo 10 iki 25 proc. S. aureus, rezistentiškų meticilinui.
Kasmet pasaulyje užregistruojama 440 tūkst. naujų keliems vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, o daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė nustatyta 64 valstybėse. Lietuvoje nuo 6 iki 12 proc. naujai nustatytų tuberkuliozės atvejų yra atsparūs keliems vaistams.
Svarbiausia – racionaliai vartoti antibiotikus
Kurie antibiotikai pastaraisiais dešimtmečiais tapo neveiksmingi? „Kol kas situacija Lietuvoje stabilizavosi - sugriežtinta antibakterinių preparatų pardavimo tvarka, taikomi racionalūs antibakterinių preparatų skyrimo principai. Kelerius metus matome stabilius atsparumo rodiklius. Šiuo metu nėra nė vieno antibiotiko, kuris būtų visiškai neveiksmingas. Tačiau esant galimybei kiekvienu individualiu atveju įtariant bakterinę infekciją imami pasėliai ir nustatomas individualus bakterijų jautrumas antibiotikams“, - paaiškino J. Petrina.
O kol mokslininkai ieško naujų išeičių, vienintelė kol kas išliekanti galimybė, gydytojos nuomone, – racionalus antibiotikų vartojimas.
Būtina skirti antibiotikus tik vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis, atlikus tyrimus ir diagnozavus tikslų ligos sukėlėją. Neskirti antibiotikų neatlikus tyrimų ir neįsitikinus, kad tai yra tikrai bakterinė infekcija.
Jei įmanoma, skiriami kuo siauresnio spektro antimikrobiniai preparatai, padedantys įveikti tam tikrą infekciją, o ne plataus spektro antibiotikai.
Pacientai turėtų vartoti antibiotikus griežtai nustatytu laiku, nepraleisti dozių.
Reikėtų paaiškinti pacientams, kaip palengvinti peršalimo ir gripo simptomus be antibiotikų.
Taip pat reikia mažinti antibakterinių preparatų vartojimą žemės ūkyje ir maisto pramonėje.
vlmedicina.lt
Šaltinis
https://www.meddaily.ru/article/15feb2013/vpadina