Naujos diabeto gydymo eros pradžia: ateitis – be adatų

Lietuvoje daugiau kaip 100 tūkst. žmonių serga šiuolaikine epidemija vadinamu cukriniu diabetu, iš esmės pakeičiančiu sergančiųjų gyvenimus. Intensyvaus budrumo reikalaujanti liga ilgainiui tampa neatsiejama nuo adatų – švirkščiamo insulino ir kitų gliukozės kiekį kraujyje mažinančių leidžiamų vaistų. Tačiau šiandieninės technologijos padarė perversmą diabeto gydyme ir pažymėjo naujos eros – gydymo be adatų – pradžią.

Gydytojos endokrinologės doc. dr. Linos Zabulienės teigimu, nuo švirkščiamo insulino atsiradimo 1922 metais, diabeto gydymas intensyviai keitėsi. Metodai nuolat tobulėjo, vaistų vartojimas paprastėjo, o gydymo režimas tapo lankstus ir pritaikytas kiekvienam sergančiajam.

Šį rudenį ilgametį mokslininkų darbą ir tyrimus apvainikavęs antrojo tipo cukrinio diabeto gydymo pasiekimas gali būti laikomas simboline naujos diabeto gydymo eros pradžia. JAV Maisto ir vaistų agentūra patvirtino pirmuosius geriamuosius baltyminės kilmės vaistus, kurie iš esmės pakeis pacientų kasdienybę ir sveikatos būklę.

„Galimybė išgyventi sergant cukriniu diabetu atsirado vos prieš šimtmetį, o šiandien mes jau galime kalbėti apie tokią pažangą, kaip gydymo ateitį be adatų, kuri kadaise atrodė neįtikėtina ir nepasiekiama svajonė. Toks svarbus pasiekimas medicinoje ne tik padės tinkamai valdyti diabetą ir veiksmingai mažinti gliukozės kiekį kraujyje, bet ir reikšmingai palengvins kasdienę savipriežiūrą. Pacientui gerti vaistus yra paprasčiau ir patogiau, nei juos leistis, todėl tikėtina, kad paskirto vaistų vartojimo režimo jis laikysis sąžiningiau, tiksliau ir nuosekliau. Tuomet ir gliukozės kiekis bus stabilus, žmogaus savijauta išliks gera, o gydymo rezultatai bus sėkmingi“, – sako doc. dr. L. Zabulienė.

Moksliniai tyrimai rodo, kad cukrinio diabeto gydymas nuo pat ligos pradžios turi būti tikslingas, intensyvus ir individualus kiekvienam pacientui. Taip pat labai svarbu paskirti gydymą kuo anksčiau, kad vaistai ne tik sumažintų gliukozės kiekį kraujyje, bet ir padėtų atitolinti lėtines diabeto komplikacijas.

„Tarptautinėse cukrinio diabeto gydymo gairėse apibendrinus ilgamečių tyrimų rezultatus pabrėžiama, kad reikia keisti požiūrį į diabeto gydymą ir didinti pacientų įsitraukimą. Parenkant gydymo vaistais taktiką rekomenduojama tinkamu laiku skirti inovatyvius vaistus, kurie ne tik reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, bet ir mažina kūno svorį bei arterinį kraujospūdį, apsaugo širdies ir kraujagyslių sistemą, atitolina širdies ir inkstų nepakankamumo pavojų. Tai neabejotinai keičia pacientų gyvenimo kokybę, tačiau tokius rezultatus pavyks pasiekti tik tuo atveju, jei pacientai nuolat vadovausis sveikos gyvensenos ir savikontrolės rekomendacijomis, tinkamai ir nuosekliai laikysis paskirto gydymo režimo“, – pasakoja gydytoja endokrinologė.

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės Agnės Gaižauskienės teigimu, šis cukrinio diabeto gydymo progresas puikiai iliustruoja inovacijų įtaką medicinai. Pasak jos, labai svarbu, kad šią mokslą pažangą netolimoje ateityje pajustų ir Lietuvos pacientai.

„Technologijų pagalba šiandien galime turėti tas priemones, kurios leidžia įgyvendinti tarptautines gydymo gaires ir padeda pagerinti cukriniu diabetu sergančių pacientų sveikatos būklę. Tikime, kad nauji vaistai ir Lietuvos gyventojus pasieks laiku, neatsiliekant nuo kitų Europos Sąjungos šalių“, – sako A. Gaižauskienė.

Nors cukrinio diabeto gydymo be adatų era dar tik prasideda, ateities perspektyvos atrodo vis artimesnės ne tik sergantiesiems antrojo tipo cukriniu diabetu. Ilgą laiką puoselėta idėja sukurti geriamą insuliną kadaise atrodė neįmanoma įgyvendinti dėl jo baltyminės struktūros, tačiau mokslo progresas ir inovatyvios technologijos jau leidžia tikėtis tokių pokyčių.

„Dabar belieka sulaukti, kol moksliniai tyrimai patvirtins, ar tokiu būdu skiriamas insulinas yra toks pat veiksmingas ir saugus sergantiesiems pirmojo tipo cukriniu diabetu, gerina jų savijautą, pasitikėjimą savimi ir visapusišką gyvenimo kokybę bei turi kitų pridėtinių naudų“, – apie ateities perspektyvas kalba doc. dr. L. Zabulienė.