Nauja kryptis medicinoje – endobiogenika(2)

Kaip suteikti viltį sunkiomis ligomis sergantiems pacientams? Kokios sveikatos norime rytoj? Argi nenusipelnėme medicinos, kuri atsižvelgtų į mūsų savitumą, mūsų unikalumą, medicinos, kuri užtikrintų tinkamą prevenciją ir veiksmingai gydytų mus kuo mažiau toksiškais vaistais? Tokius klausimus kėlė ir į juos atsakė Vilniuje vieną lietingą rudens dieną apsilankęs prancūzų gydytojas Jean-Claude Lapraz. Jis pristatė ne tik knygą, bet ir naują kryptį medicinoje – individualizuotą mediciną, endobiogeniką.

Reklama

Integruotas požiūris

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojus sukvietęs į susitikimą J. C. Lapraz (71 m.) papasakojo apie save – jis 42 metus dirba šeimos gydytoju, gan anksti suvokęs medicinos trūkumus ėmėsi ieškoti metodo, kuris leistų padėti visiems pacientams. Taip jis sukūrė individualizuotos medicinos kryptį – endobiogeninę mediciną.

J. C. Lapraz sakė, kad šiuolaikinės medicinos didžiausia problema – žiūrėjimas tik į simptomus. Lietuviams pristatytoje knygoje „Individualizuota medicina: atgauti ir išsaugoti sveikatą“ (išleido „Tyto alba“) jis rašo: „Šiandien akivaizdu, kad praėjus keturiasdešimčiai metų mūsų šalyje kasdien tie patys pacientai grįžta pas gydytojus su tais pačiais nusiskundimais, su tomis pačiomis atsinaujinusiomis ligomis, su tais pačiais šalutiniais veiksniais... <...> Suskaidžiusi žmogų į daugybę sudedamųjų dalelių, susmulkinusi iki begalybės, atskyrusį dalį nuo visumos, ji nebepajėgia sintetinti ir atkurti viso žmogaus. Dėl šio negebėjimo ligonis kenčia nuo gydymo, o gydytojui vis sudėtingiau suvokti, kas yra liga“.

Susirinkusiems pasiklausyti lietuviams kolegoms prancūzas kalbėjo, jog viena sistema organizme jungia viską – tai endokrininė. „Ne visi tos pačios rūšies vėžio atvejai yra vienodi, jų negalima vienodai gydyti, nes taikant tą patį gydymą, vienas žmogus pasveiksta, kitas ne. Tai yra geriausias įrodymas, kad reikia integruoto požiūrio“, – kalbėjo medikas.

Metodo esmė

Iš pranešimo, skaityto susitikime su lietuvių medikais, ir iš knygos galima susidaryti įspūdį apie Jean-Claude Lapraz’o ir jo kolegų metodą – labai išsami diagnostika, įvertinant hormoninius tyrimus bei daugybę veiksnių (žmogaus gyvenimo būdo, jo aplinkos ir pan.) ir gydymas vaistiniais augalais. Medikui knygą padėjusi rengti žurnalistė Marie-Laure de Clermont-Tonnerre aprašo savo pirmąjį vizitą pas šį gydytoją. Ji skundėsi daugybe nedidelių sveikatos sutrikimų – dažnos slogos, anginos, nuolatinis išsekimas, gerklės, skrandžio skausmai, tirpstančios rankos, diegianti širdis. Įprastinio gydymo atveju, atsižvelgiant į įvairius simptomus, jai būtų paskirti mažiausiai 6 medikamentai: vaistai nuo migrenos, nuo pasikartojančios alergijos, skrandžio rūgštingumui mažinti, beta blokatoriai širdies veiklai reguliuoti, progesteronas kiaušidžių veiklai stimuliuoti.

J. C. Lapraz žurnalistę apžiūrėjo nuo galvos iki kojų, jai teko išsirengti, nes kartais po apatiniais rūbais sugeba pasislėpti piktybiniai odos dariniai, be to, oda yra geras diagnostinis instrumentas. Po kelių valandų pokalbio apie žurnalistės praeitį, dabartinį gyvenimą, jaučiamus simptomus, valgymo ir miego įpročius bei atlikus kraujo tyrimus, gydytojas J. C. Lapraz paskyrė jai įvairių vaistažolių, eterinių aliejų. Tada gydytojas jai pasakė: „Jums skirtas gydymas natūralios kilmės produktais mažomis dozėmis, kai žinomas jų fiziologinis poveikis, atitinka siekiamą tikslą – pažadinti kūno sugebėjimą pačiam atkurti pusiausvyrą, kiek įmanoma vengiant toksiškų medžiagų. Tai leis daug rečiau skirti jums labai stiprių sintetinių vaistų ir augalai veiks jūsų organizme kaip ir iki šiol jums skiriami vaistai“. Žurnalistė knygoje paliko repliką: „Pirmą kartą supratau, kaip veikia mano organizmas, kaip jame viskas susiję ir kodėl man buvo skirtas būtent toks gydymas“.

Paciento, kaip visumos, suvokimas leidžia gydytojui ne tik „gesinti gaisrą“, kai kūnas jau serga, o kalbėtis su žmogumi apie ligų prevenciją – apie jo gyvenimo būdą, į kurį įdiegus tam tikras vaistažoles, eterinius aliejus, galima išvengti tam tikrų susirgimų, nors genetika ar gyvenimo būdas ir nulemia didesnę riziką žmogui sirgti viena ar kita liga.

Nuvertinom vaistažoles

Knygoje gydytojas rašo apie pacientę, kuri niekaip negalėjo išsigydyti lėtinio cistito, prasidėjusio paauglystėje. Vienas medikas jam parekomendavo tokį receptą: mėlynių ir graikinių riešutų tinktūra, levandos ir kadagio eterinis aliejus. J. C. Lapraz labai nustebo, kai po dviejų mėnesių pacientė atėjusi pasakė, kad jaučiasi geriau ir tyrimai parodė, kad jos šlapime neliko bakterijų.

Pasak endobiogeninės medicinos kūrėjo, augalas ir žmogus kažkuo panašūs. „Kai mokiausi medicinos, man niekas nepasakojo apie augalus, nepasakoja ir šių dienų medicinos studentams. Sakyčiau, kad tai nusikaltimas žmonijai. Suvokiu, kad augalų galimybės ir jų naudojimas apverčia aukštyn kojomis visą farmacijos pasaulį“, – pareiškė medikas.

Jeigu diagnozė tiksli ir vaistiniai augalai vartojami tinkamai, jais galima veiksmingai gydyti daugiau kaip 80 proc. dabar žinomų ligų ir gerokai sumažinti nuolat brangstančių sintetinių vaistų, dažnai sukeliančių įvairių patologijų (vadinamų jatrogeninėmis ligomis), vartojimą. Be to, jie padeda ligonio organizmui lengviau pakelti kenksmingą gydymo stipriais vaistais poveikį, sutrumpinti tokių vaistų vartojimo laiką ir greičiau pagerinti asmens sveikatos būklę.

„Negalima vadovautis vien tokia schema: simptomas – augalas. Tokį klasikinį būdą taikė medicininio išsilavinimo neturintys gydytojų natūropatų sekėjai. Kaip tik dėl tokio riboto ir primityvaus vaistinių augalų vartojimo mokslinė medicina atsisakė fitoterapijos“, – negaili kritikos pamišusiems dėl augalų, bet neturintiems medicininio išsilavinimo.

Pasak gydytojo J. C. Lapraz’o, augalo savybės turi būti farmakologinio mokslo objektas.

Visa aplinka

Knygoje jis rašo, kad kartu su kolegomis, dirbusiais prie individualizuotos medicinos principų, jie gan anksti suprato, kad reikia įvertinti sveikatai kenkiančių veiksnių vaidmenį, kad ir kokie tie veiksniai būtų: maistas, higiena, gyvenimo būdas, darbo sąlygos, kasdieniai ar sezoniniai ritmai, įvairūs teršalai (alkoholis, tabakas, oro kokybė, konservantai, įvairūs cheminiai produktai, vaistai ir t. t.). Jie įvertino ir agresyvius emocinius veiksnius, kurių poveikis žmogaus organizmui yra itin svarbus, ir konkretų žmogų veikiančius endogeninius veiksnius, į kuriuos neatsižvelgdavo medicina.

Sveikatos veiksnių visuma – tai dar viena prancūzo sukurta sąvoka. Šią sąvoką medicina apibūdina kaip „genetinių veiksnių, audinių arba skysčių, kurie gali sukelti žmogui ligą arba sąlygoja jos prognozę, visuma“, tiksliai paaiškina, kad kiekvieno žmogaus sveikatos būklė ir yra priežastis, nuo kurios priklauso skirtinga kiekvieno žmogaus ligos eiga.

Lietuvos medikams kalbėjęs prancūzas sakė, kad Prancūzijoje ligoniui skiriamos vos 5 minutės. „Jei nori su juo pasikalbėti, jau nusižengi sistemai. Bet jei pradėtum kalbėti, pamatytum tikrąsias priežastis, pavyzdžiui, kodėl moteriai 8 dienos iki mėnesinių skauda galvą. Ir dar tuo metu ji sapnuoja spalvotus sapnus bei atsinaujina jos onkologinė liga. Tai reiškia, kad jos organizmas ima gaminti tam tikrą hormoną, kuris kažką organizme pakeičia tiek smarkiai, kad pacientės kepenyse atsiranda metastazės. Viskas yra reguliuojama endokrininės sistemos. Šiuolaikinė medicina neatsižvelgia į fiziologiją, eina iš karto prie fiziopatologijos. Negalima mažinti cholesterolio neišsiaiškinus, kas jį didina“, – kalbėjo medikas.

Lietuviai susidomėjo

Dėl to, kad pacientui negalima skirti tiek laiko, kiek reikėtų, šiuolaikinė sveikatos priežiūros sistema ir patyria fiasko. Taip pat dėl to, kad medikai nepritaiko turimų žinių ir nesisemia naujų. Po susitikimo viena šeimos gydytoja prasitarė, jog gydytojo paminėti endokrinologiniai faktai žinomi iš studijų laikų, tačiau apie juos kasdieniame darbe negalvojama. Be to, lietuvė gydytoja sakė, kad tai, ką prancūzas vadina paprastu kraujo tyrimu, mūsų šalyje yra net nekompensuojama ir galėtų kainuoti iki 1000 litų. Taip pat ji pareplikavo, jog išsamus pokalbis, kokio tikrai reikia pacientui ir geresniam gydymo kursui, įmanomas tik privačiose gydymo įstaigose. Tačiau patikino, kad užsirašys į kursus ir gilinsis į endobiogeninę mediciną.

Prancūzijos Lilio universiteto garbės daktaras, prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis sakė, kad jį J. C. Lapraz’o sistemoje žavi individualus požiūris į žmogų, endokrinologijos pritaikymas ir galimybės bei gydymas vaistažolėmis. Jis visiškai pritaria prancūzo nuomonei, jog reikia siekti, „kad medicina būtų skirta žmogui, o ne statistiniam nuasmenintam individui. Argi ligoniai to nenusipelnė?“.

Tai, kad šia medicinos kryptimi susidomėjo lietuviai medikai, nuteikia viltingai – gal ir mūsų šalyje artimiausiu metu atsiras gydytojų, kurie gebės gydyti ne tik simptomus, kurie kalbėsis su pacientu apie profilaktiką ir neskubės išrašinėti cheminių vaistų.