Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Artritą diagnozavo laiku, bet tinkamų vaistų paieškos užtruko net 18 metų

Šaltinis: vlmedicina | 2021-12-14 11:22:45

Daugelis vis dar klaidingai mano, kad artritas gali paliesti tik vyresnio amžiaus žmones, tačiau medikai tikina, jog labai dažnai įvairiomis jo formomis serga būtent darbingo amžiaus žmonės, o kai kuriais atvejais – net itin jauni pacientai, kuriems kyla didžiulė ankstyvo neįgalumo grėsmė. Norint atrasti efektyvų, pagal individualią paciento situaciją tinkamą gydymą, būtinas platus vaistų pasirinkimas. Vilnietei Danutei artritas buvo diagnozuotas dar nesulaukus nei penkiasdešimt metų, tačiau tinkamo gydymo paieškos užtruko beveik du dešimtmečius.

Prof. Asta Baranauskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Nuolatinis sąnarių skausmas, jų sutinimas ir sustingimas yra neatsiejama nuo artritu sergančio paciento gyvenimo. Liga sutrikdo žmogaus kasdienį aktyvumą, riboja galimybes dirbti, o ilgainiui gali sukelti ir neįgalumą, kuris pablogina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir psichologinę būseną. Profesorė Asta Baranauskaitė sako, jog kalbant apie artritą, svarbu išskirti dažniausias pasitaikančias jo formas. Tai yra autoimuniniai artritai – reumatoidinis artritas, ankilozinis spondiloartritas (Bechterevo liga), psoriazinis artritas ir podagra, lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo sąlygotas sąnarių uždegimas.

„Visi šie artritai yra lėtinės, neišgydomos, tik vaistų pagalba kontroliuojamos ligos. Tai reiškia, kad žmogus, susirgęs artritu, turi sveikatos problemą visam likusiam gyvenimui. Stebime nuolat augantį artritais sergančių pacientų skaičių. Artrito nereiktų sieti tik su vyresnio amžiaus pacientais. Priešingai, tai yra uždegiminė liga , kuri dažniausiai pasireiškia vidutinio amžiaus, darbingiems žmonėms. O vienu iš dažniausių artritų, ankiloziniu spondiloartritu, paprastai suserga žmonės iki 45 metų amžiaus“, - sako prof. A. Baranauskaitė.

Artritui yra būdingi du požymiai – sąnario skausmas ir patinimas. Autoimuniniams artritams būdingi besitęsiantys, ilgai trunkantys simptomai, kurie progresuoja, yra jaučiami ne viename sąnaryje, taip pat kartu gali pasireikšti ir rytinis sąnarių sustingimas, kuomet pacientui sunku juos pajudinti, atlikti pačius paprasčiausius judesius.

Gydymo paieškos truko dešimtmečius

Vilnietė Danutė reumatoidinio artrito diagnozę išgirdo prieš keletą dešimtmečių. Moteris puikiai prisimena baimės jausmą, kuris tąsyk ją sukaustė, kadangi šią ligą ji žinojo ir buvo mačiusi jos pasekmes.

„Iš pradžių nebuvo aišku, kuo sergu, dažnai peršaldavau, tad gydytojai įtarė bronchitą. Tačiau kartą pastebėjau, kad be jokios priežasties sutino vienas rankos pirštas. Dėl viso pikto kreipiausi į gydytoją, ir ji iš karto man įtarė reumatoidinį artritą. Po įvairiausių tyrimų diagnozė buvo patvirtinta. Tuomet man dar nebuvo nei 50 metų, labai išsigandau, maniau, kad dabar jau viskas, mane „susuks“. Mačiau žmones, kurie sirgo ta pačia liga, kaip atrodė iškraipyti jų rankų ir kojų sąnariai, man buvo labai baisu“, - prisimena Danutė.

Moteris tada net neįsivaizdavo, kokios ilgos bus tinkamo gydymo paieškos. Pradžioje ji buvo gydoma įprastais vaistais nuo uždegimo, bet rezultatų jie nedavė. Danutė turėjo nuolat vartoti kartu ir nuskausminamuosius, tačiau ilgainiui sąnarių skausmo jie nebenumalšindavo.

„Vartojau visus vaistus, kuriuos man paskirdavo, tačiau vis tiek tino pirštas, vėliau tinimas pasireiškė rankų riešuose, čiurnose, kojų pirštuose. Kankino ne tik sąnarių sutinimas, bet ir nuolatinis skausmas, būdavo sunku judėti, paeiti, bet į darbą eidavau. Pastoviai gerdavau nuskausminamuosius, nors jie man nebepadėdavo. Kad mažiau skaudėtų vaikščiojant, eidavau ant kulnų. Skausmą jaučiau nuolat, kiekvieną dieną. Vėliau man paskyrė priešuždegiminius cheminius vaistus, kuriuos vartojau septynerius metus. Ilgainiui išsivystė šalutiniai reiškiniai, mane pastoviai pykindavo, buvo labai sunku, tiesiog nebegalėjau tų vaistų vartoti“, - pasakoja moteris.

Kai jau įvairiausi gydymo būdai buvo išbandyti, o sąnarių uždegimas vis tiek buvo stiprus, gydytojai Danutei pasiūlė biologinę terapiją. Pirmas biologinis vaistas buvo paskirtas 2009 metais, praėjus beveik 18 metų nuo ligos diagnozavimo. Danutė tuo biologiniu vaistu buvo gydoma pusę metų, tačiau ligos situacija nei kiek nepagerėjo. Pacientę vėl užklupo nežinia, naujo gydymo paieškos, bet gydytojai jai paskyrė kitą biologinį preparatą, kuris pagaliau buvo veiksmingas ir padėjo Danutei pamiršti kūną veriantį skausmą bei grįžti į įprastą gyvenimą.

„Nebesitikėjau, kad mano situacija iš esmės pasikeis. Paskirtas antrasis biologinis vaistas buvo efektyvus, man pavyko pasiekti ligos remisiją. Pasitaikydavo, kad suskausdavo vieną ar kitą sąnarį, tačiau tas skausmas būdavo nepalyginamai švelnesnis, aš galėjau daug lengviau judėti, užsiimti įprasta veikla, atlikti kasdienius darbus. Svarbiausia, kad nejusdavau jokių šalutinių reiškinių, ką teko patirti gydantis iki biologinės terapijos vartotais vaistais.“, - džiaugėsi Danutė.

Šiandien moters sveikatos būklė yra pakankamai gera, ligos aktyvumas yra nedidelis, kraujo tyrimų uždegiminiai rodikliai nėra aukšti. Moteris yra aktyvi Vilniaus „Artrito“ bendrijos narė, nuolat bendrauja su sergančiaisiais, dalijasi patirtimi, domisi gydymo galimybėmis ir, sako, kad pati įsitikino, kaip svarbu turėti prieinamas kuo platesnes gydymo galimybes.

Sugrįžti į įprastą gyvenimą yra įmanoma

Artritas gali visiškai sutrikdyti paciento gyvenimo kokybę, drastiškai pakeisti visus žmogaus planus, sukelti neįgalumą, paversti pacientą priklausomą ne tik nuo medikų, bet ir nuo artimųjų pagalbos.

„Įsivaizduokite situaciją, kai jaunas žmogus suserga Bechterevo liga. Jis yra ką tik baigęs mokslus, galbūt tik sukūręs šeimą, pasiėmęs paskolą būstui, ir staiga jo kūnas „surakinamas“, jis patiria nuolatinį skausmą, tampa nedarbingu. Kadangi Bechterevo liga dažnai pažeidžia ne tik sąnarius, bet kartu dar gali prisidėti ir akių uždegimas ar kiti pažeidimai, tad visiškai žlunga jauno žmogaus darbingumas, aktyvumas, sugriūna įprastas gyvenimas, jis nieko nebegali padaryti. Todėl siekiant išvengti tokių pasekmių, būtina laiku diagnozuoti ligą ir ieškoti tinkamiausio gydymo sprendimo“, - pasakoja prof. A. Baranauskaitė.

Ilgą laiką reumatologijoje buvo naudojami tik cheminiai vaistai nuo uždegimo. Medikės teigimu, lyginant šiandienines artrito gydymo galimybes Lietuvoje su laikotarpiu prieš keliolika metų, įvykusios pažangos niekas negalėtų paneigti. Tam įtakos turėjo biologinių vaistų atsiradimas, kurie daugeliui pacientų atvėrė galimybes grįžti į įprastą gyvenimą be nuolatinio sąnarių skausmo, jų sustingimo. Per pastaruosius du dešimtmečius buvo užregistruota daugybė biologinių preparatų, kai kurie tapo prieinami ir Lietuvos pacientams. Šiandien virš 3 tūkst. pacientų, sergančių reumatoidiniu, juveniliniu, psoriaziniu ir ankiloziniu spondiloartritu yra gydomi biologine terapija.

„Skirdami biologinę terapiją pradiniame ligos etape, mes turime tikslą pasiekti remisiją – kai nei vienas sąnarys neskausmingas, nėra jokių pakitimų, jokių artrito aktyvumo požymių. Tai leidžia pacientui sugrįžti į visiškai normalų, įprastą gyvenimą. Labai svarbu prisiminti, kadangi iki biologinės terapijos atsiradimo pacientai tokios galimybės neturėjo. Šiandien Lietuvoje turime ne tik biologinius, bet ir biopanašius vaistus, dėl ko sumažėjo gydymo kainos, biologinė terapija tapo žymiai prieinamesnė mūsų pacientams“, - sako profesorė.

Didėja individualizuoto gydymo poreikis

Medicinoje proveržį sukėlę biologiniai vaistai jau tapo pagrindiniu gydymo metodu ne tik reumatologijoje, bet ir gydant daugelį kitų ligų – onkologinius susirgimus, diabetą, išsėtinę sklerozę, miokardo infarktą, insultą, autoimunines ligas.

Dėl mokslo progreso pasaulyje nuolat atsiranda vis naujesnių, efektyvesnių gydymo galimybių, tačiau kol kas dar nėra sukurtas universalus vaistas, kuris atitiktų visų pacientų lūkesčius, išspręstų visas artrito sukeliamas problemas, nes poreikiai yra individualūs. Vienais atvejais reikia vaisto, kuris per kitokį veikimo mechanizmą veikia į patį ligos procesą, kitais – tiesiog kitokio vaisto vartojimo būdo, arba yra reikalinga gydymą keisti kitu, mažiau nepageidaujamų reakcijų sukeliančiu vaistu.

„Per pastaruosius dvidešimt metų įvyko didžiulė pažanga, atsirado pirmieji biologiniai vaistai, jų pasirinkimas didėjo prieinamumas gerėjo. Tačiau net ir skiriant biologinius preparatus, daliai pacientų iki šiol nepasiekiame pakankamai gerų rezultatų. Mokslas juda į priekį, nauji vaistai ir toliau kuriami, ir tai daroma ne be reikalo – naujų technologijų atsiradimas yra ateities perspektyva, nes visada yra ir bus pacientų, kuriems reikia kažko kito, ko mes dabar neturime. Be to, autoimuninių artritų atsiradimo ir jų progresavimo mechanizmai yra labai sudėtingi ir neretai skiriasi įvairiems pacientams, todėl šių pacientų gydymas turi būti labai individualus“, - sako prof. A. Baranauskaitė

Biologiniai vaistai tarpusavyje skiriasi veikliosiomis medžiagomis, veikimo mechanizmu, suderinamumu su kitais vaistais bei galimomis pašalinėmis reakcijomis, todėl jie nėra identiški ir negali būti laikomi tarpusavyje pakeičiamais.

Inovacijos į Lietuvą ateina per vėlai

Nors gydymo galimybės Lietuvoje kasmet gerėja, reumatologai yra ne kartą pažymėję, kad kalbant apie individualizuotą terapiją, kai konkrečiam pacientui gydyti skiriamas jam tinkamiausias preparatas, vis dar lieka neišspręstų klausimų. Ypač yra aktualus inovatyvių vaistų pasirinkimas, nes poreikis šiems preparatams didėja.

„Šiemet reumatoidinio artrito gydymui Lietuvoje patvirtinta visiškai nauja vaistų klasė – Janus kinazės (JAK) inhibitoriai, atveriantys dar platesnes gydymo galimybes reumatoidiniu artritu sergantiems pacientams, tačiau bendrai kalbant inovacijos mūsų šalį pasiekia ganėtinai vėlai. Kai kurių preparatų, kurie buvo sukurti ir patvirtinti per pastaruosius kelerius metus pasaulyje, Lietuvoje kol kas neturime ir nežinia, kada turėsime“, - sako prof. A. Baranauskaitė.

Pasak Agnės Gaižauskienės, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės, savalaikį inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvoje stabdo tiek nepakankamas sveikatos sistemos finansavimas, tiek sudėtinga ir per ilgai trunkanti paraiškų dėl vaistų kompensavimo vertinimo tvarka.

„Pagal šiuo metu sveikatai skiriamą valstybinį finansavimą mūsų šalis net 2 proc. atsilieka nuo EPBO šalių vidurkio, siekiančio 6,6 proc. BVP. Siekiant gerinti Lietuvos sveikatos apsaugą sveikatos sektorius viešųjų finansų požiūriu turi tapti prioritetine sritimi. Gydymo galimybės nuolatos plečiasi, o į mūsų šalį naujovės ateina labai pavėluotai. Šiuo metu paraiškų dėl vaistų kompensavimo vertinimo sistema yra apskritai sustojusi – per šiuos metus neįvertinta nei viena paraiška. Negana to, šiuo metu yra susidariusi daugiau nei 50 inovatyvių vaistų paraiškų eilė. Kalbame apie vaistus, kurių laukia mūsų šalies pacientai. Juk savalaikis inovatyvių gydymo metodų prieinamumas ir platus jų pasirinkimas gali jiems užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę, galimybes dirbti, patiems pasirūpinti savimi, savo poreikiais ir gyventi aktyvų gyvenimą“, - sako A. Gaižauskienė.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų