Naktiniai klubai be narkotikų ir svaigalų: patarimai administracijai

Psichoaktyviųjų medžiagų, ypač narkotikų, vartojimas naktiniuose klubuose – aktuali problema, reikalaujanti veiksmingų prevencijos ir žalos mažinimo strategijų. Siekiant sulaikyti jaunus žmones nuo neatsakingo kvaišalų bei svaigalų vartojimo, apsaugoti jų ar aplinkinių žmonių sveikatą, reikšmingas vaidmuo tenka pasilinksminimo vietų vadovams.

Reklama

Pavojams užkirsti – kompleksinės priemonės

Tam, kad naktiniuose klubuose būtų vykdoma psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, o lankytojai jaustųsi saugiai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pataria sukurti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui nepalankią fizinę ir socialinę aplinką, ugdyti darbuotojų supratingumą ir atsakingumą, vengti rinkodaros strategijų, skatinančių gausų alkoholio vartojimą.

Dar viena priemonė, kurią nurodo NTAKD, – tai bendradarbiavimo strategijų, mažinančių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamas problemas, plėtojimas. Bendradarbiauti siūloma su policija, savivaldybe, viešojo transporto paslaugas teikiančiomis įmonėmis, sveikatos priežiūros įstaigomis, švietimo ir mokymų paslaugų teikėjais, bendruomenėmis.

„Jei šios priemonės įgyvendinamos efektyviai, jos gali užkirsti kelią su naktinių klubų verslu susijusiems pavojams – smurtui, vairavimui apsvaigus ir pan. Bet prieš pasitelkiant šias priemones būtina įvertinti galimas problemas: mažą darbuotojų atlyginimą, dažną darbuotojų kaitą, darbe patiriamą stresą ir kt.“, – sako NTAKD direktorius prof. dr. Renaldas Čiužas.

Lankytojų kontrolė

Europos prevencijos tyrimų instituto parengtuose Europos naktinių klubų sveikatos ir saugumo standartuose išskirtos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir saugumo užtikrinimo naktiniuose klubuose sritys ir priemonės.

Viena iš pagrindinių mokslu pagrįstų priemonių, kurias taip pat pabrėžia užsienio šalių naktinių klubų verslo atstovai, yra lankytojų skaičiaus ribojimas, kontroliuojant, kad patalpos nebūtų perpildytos, į klubą įleidžiama tik tam tikromis nurodytomis valandomis. Į pasilinksminimo vietas neturėtų būti įleidžiami per jauni, neblaivūs ar nuo narkotikų apsvaigę lankytojai, taip pat turi būti rengiami patikrinimai, siekiant identifikuoti narkotikų platintojus.

Kita svarbi prevencinė priemonė, anot NTAKD direktoriaus R. Čiužo, – tai lauke, klubo prieigose ir viduje įrengtos vaizdo kameros bei ženklai ir užrašai, įspėjantys lankytojus apie čia galiojančias elgesio ir tvarkos taisykles.

Dėmesys – klubo patalpoms

Siekiant užtikrinti lankytojų saugumą klube, siūlomos tokios priemonės kaip patalpų temperatūros reguliavimas ir ventiliacija, švaros palaikymas: išvalomi išsilieję gėrimai, surenkama sudužusi ar tuščia gėrimų tara, šiukšlės, kad grindys nebūtų slidžios ir nekeltų pavojaus.

Atkreipiamas dėmesys ir į naktinio klubo patalpų išdėstymą – lankytojams patalpose turi būti lengva judėti, lengva evakuotis nelaimės atveju.

Siekiant kontroliuoti narkotikų vartojimą ir platinimą tualetuose, juose rekomenduojama įrengti specialų apšvietimą, tinkamus durų užraktus; visose patalpose užtikrinti galimybę reguliuoti apšvietimą bei garsą.

Tarp kitų svarbių rekomendacijų yra poilsio vietų, kuriose galima ramiai pasėdėti, įrengimas. Ši zona turėtų būti vėsesnė ir tylesnė nei šokių aikštelė.

Atkreipiamas dėmesys į nealkoholinių gėrimų prieinamumo didinimą, plečiant jų asortimentą, mažinant kainas; o alkoholinių gėrimų kainos, atvirkščiai, turi būti didinamos, atsisakant specialių akcijų ir reklamos. Svarbu, kad lankytojai galėtų gauti nemokamo vandens, lengvai įsigyti maisto ir užkandžių.

Vietoje stiklinės taros patartina naudoti saugesnę plastikinę, vienkartinę ar nedūžtančio pakietinto stiklo stiklines.

Saugus išvykimas namo

Baigiantis naktinio klubo darbo valandoms, rekomenduoja lankytojams priminti apie užsidarymo valandas, kontroliuoti, kad nebūtų spūsčių prie išėjimo, stebėti, ar lankytojams nereikia pagalbos, įspėti, kad negalima vairuoti apsvaigus. Esant poreikiui, pasiūlyti iškviesti taksi, kad lankytojai galėtų saugiai grįžti namo.

Artėjant užsidarymo laikui, administracija turėtų užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių ir tinkamą išsidėstymą, kad būtų išvengta spūsčių, atkreipiant dėmesį į tualetus ir laiptines, kontroliuoti, kad lankytojai neišsineštų paliktų gėrimų.

Prieš užsidarymą palanku sukurti ramesnę atmosferą: padidinti apšvietimą, leisti tylesnę ir ramesnę muziką.

Darbuotojų parengimas

Siekiant užtikrinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją ir užtikrinti lankytojų saugumą, NTAKD rekomenduoja organizuoti darbuotojų apmokymus. Pavyzdžiui, padavėjai, barmenai turi mokėti atsisakyti parduoti alkoholį neblaiviems asmenims, spręsti iškylančias problemas. Apsaugos ir kiti darbuotojai turi mokėti spręsti konfliktines situacijas, ypač susijusias su agresyviai nusiteikusiais lankytojais, atpažinti per jaunus, apsvaigusius lankytojus. Diskotekų ir renginių vedėjai turi mokėti atsakingai pateikti informaciją, parinkti muziką, kuri neskatintų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, kito rizikingo elgesio.

Šios priemonės, NTAKD direktoriaus teigimu, pagrįstos mokslo įrodymais bei pasitvirtinusios užsienio šalių praktikoje.

Tyrimo išvados: Lietuvoje priemonės gali būti taikomos

NTAKD 2016–2017 m. vykdė naktinių klubų atstovų apklausą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir saugumo užtikrinimo priemonių įgyvendinimą naktiniuose klubuose. Padaryta išvada, kad šių priemonių įgyvendinimas Lietuvoje veikiančiuose naktiniuose klubuose yra įmanomas ir jas rekomenduojama bei skatinama vykdyti.

„Intensyviausiai buvo įgyvendinamos priemonės, susijusios su socialine naktinio klubo aplinka. Visuose apklaustuose naktiniuose klubuose buvo užtikrinama, kad pramogos būtų kokybiškos, įdomios, neskatinančios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir agresijos“, – pasakoja prof. R. Čiužas.

Visi apklausoje dalyvavę naktinių klubų atstovai, anot direktoriaus, nurodė, kad 2016 m. didino alkoholinių gėrimų, mažino nealkoholinių gėrimų kainas, taip pat kontroliavo alkoholio vartojimą. Visi naktiniai klubai 2016 m. vykdė ir patikrinimus dėl narkotikų vartojimo, neįleido į juos apsvaigusių asmenų.

Tyrime dalyvavusių naktinių klubų atstovų teigimu, prieš užsidarymą buvo užtikrinama ramesnė atmosfera, pakankamas darbuotojų skaičius ir tinkamas išsidėstymas, kad būtų išvengta spūsčių, atkreipiant dėmesį į tualetus ir laiptines, kontroliuojama, kad lankytojai neišsineštų paliktų gėrimų. Darbuotojai lankytojams primindavo apie užsidarymo valandas, stebėjo, ar nėra spūsčių prie durų, ar kam nors nereikia pagalbos.

Visi naktiniai klubai nurodė, kad laikėsi standartinių verslo veiklos principų ir susitarimų dėl darbo laiko ir pan. Taip pat visi jie yra bent iš dalies pasitvirtinę rašytines vidaus tvarkos taisykles dėl priimtino ir nepriimtino darbuotojų bei lankytojų elgesio.

Visuose naktiniuose klubuose 2016 m. organizuoti su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ir saugumo užtikrinimu susiję padavėjų, barmenų mokymai. O diskotekų, renginių vedėjų, apsaugos ir kitų darbuotojų apmokymą užtikrino ne visi naktiniai klubai. Ne visuose naktiniuose klubuose lankytojai buvo įspėjami, informuojami dėl vairavimo apsvaigus.

Taip pat, anot NTAKD atstovų, 2016 m. rečiausiai buvo vykdomos su fizine naktinio klubo aplinka susijusios priemonės, ypač stiklinės taros atsisakymas bei specialaus apšvietimo tualetuose įrengimas. Taip pat kiek rečiau buvo siūlomas nemokamas vanduo bei sudaroma galimybė lankytojams įsigyti maisto ir užkandžių.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.