Nakties paukštis bijo šviesos

Keičiantis metų laikams, o pavasarį pradėjus ilgėti dienai, dažnam paūmėja tam tikros ligos, ima kankinti nerimas. Neretai sutrinka ir miegas. Specialistai tvirtina, kad kai kurioms ligoms tikrai būdingas sezoniškumas, o mieguistumas žmones kamuoja ne mažiau nei nemiga.

Reklama

Kai nesinori miego

Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad miego sutrikimas – tai tik nemiga. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė tikino, kad pagal tarptautinę klasifikaciją miego sutrikimų iš viso suskaičiuojama daugiau nei 90. Jie skirstomi į kelias grupes: nemiga, mieguistumas, parasomnijos ir miego budrumo ritmo arba režimo sutrikimai.

Nemigos sudaro apie 30–40 proc. visų miego sutrikimų. Jos gali būti pirminės arba antrinės. Nemiga laikoma pirmine, kai žmogus nemiega, nors nėra jokių veiksnių, galinčių sukelti nemigą, t. y. ši būklė yra ne tam tikros ligos simptomas ar pasekmė. Pirminė nemiga būdingesnė jautriems žmonėms, perfekcionistams, kurie yra itin rūpestingi, daug reikalauja ne tik iš kitų, bet ir iš savęs. Paprastai dėl tokio miego sutrikimo žmonės miega jautriai. Tokiems žmonėms itin svarbu laikytis miego režimo.

„Vis dėlto daug daugiau žmonių kenčia dėl antrinės nemigos, pavyzdžiui, kai ji prasideda sergant depresija. Tokiu atveju pirmiausia reikia gydyti ligą“, – sakė gydytoja. Antrinę nemigą dažniausiai sukelia psichikos ir somatinės ligos, tačiau miegą sutrikdyti gali ir vaistų ar stimuliuojamųjų medžiagų vartojimas. Nemiga būdinga visiems, tačiau su amžiumi ji kankina dažniau.

Daugybė žmonių visame pasaulyje kenčia nuo dieną apimančio mieguistumo. Jį sukeliantys miego sutrikimai skirstomi į fiziologinius ir patologinius. Normalu, kai mieguistumas apima nėštumo metu ar dėl nepakankamo miego sindromo. „Nenuostabu, kad žmonėms trūksta miego, juk dabartinis gyvenimo tempas yra be galo greitas, nuolat jaučiamės pavargę“, – neabejojo R.Masaitienė. Tačiau patologinis mieguistumas rodo ligą.

Knarkimas – ne yda

Bene dažniausias miego sutrikimas yra miego apnėja, kai žmogui miegant sustoja kvėpavimas. „Reikia atkreipti dėmesį į savo sveikatą, jei miegant būna dažnos kvėpavimo pauzelės. Kiekvieno tokio kvėpavimo sustojimo metu sumažėja deguonies kiekis organizme “, – aiškino medikė. Tiesa, pats žmogus retai žino, kad jo kvėpavimas miegant sustoja. Miego apnėja serga tik nuolat knarkiantieji. Todėl knarkiančiojo artimieji turėtų kartkartėmis atidžiai paklausyti, kaip jis kvėpuoja. Dažniausiai miego apnėja serga vyresni nei 40 metų vyrai.

Knarkimas yra minkštųjų audinių sienelių virpėjimas kvėpuojant. Tai priklauso ir nuo anatominių ypatumų, tačiau dažnai reikšmės turi ir antsvoris. „Svarbu, kokios yra knarkimo priežastys. Vienas dalykas, kai knarkiame tik pavartoję alkoholio arba kai būname itin pavargę, tačiau visai kas kita, kai knarkiame nuolat“, – tikino gydytoja R.Masaitienė. Nuolat knarkiantiems žmonėms specialistė pataria atlikti miego tyrimą, kuris parodys, ar yra miego sutrikimų. Tyrimas atliekamas naktį. Jo metu nustatomos miego stadijos, registruojamas kvėpavimas, knarkimas, deguonies įsotinimas, širdies darbas, kojų judesiai, kūno padėtis.

Kartais mieguisti būna žmonės, kurie serga neramių kojų sindromu, kai miegant kojos šiek tiek juda, tačiau tie judesiai gali būti ir nematomi. Neramių kojų sindromas yra klinikinė diagnozė, o juo sergantys žmonės paprastai vakare pradeda jausti maudimą kojose. „Amerikiečiai šį jausmą vadina kokakolos burbuliukų sproginėjimu blauzdose. Jausmas gali būti panašus į skruzdėlyčių bėgiojimą kojomis ar deginimą“, – pasakojo medikė. Dėl šio sindromo dažnai prabundama, todėl miegas tampa nevisavertis.

Užmigti reikia iki vidurnakčio

Tiek neramių kojų sindromas, tiek ir parasomnijos būdingesnės jaunesnio amžiaus žmonėms. Labiausiai žinoma parasomnija yra somnambulizmas, liaudiškai dar vadinamas lunatizmu, kai žmogus naktį miegodamas ima ką nors daryti. „Taip nutinka dėl to, kad jo smegenys nėra visiškai pabudusios. Tai dažnai nutinka žmonėms, kurie dirba pamaininį darbą“, – pasakojo R.Masaitienė.

Suaugusiam žmogui naktį patariama miegoti 7–8 valandas. Tiesa, miego trukmei įtakos turi genetika, tačiau miegoti mažiau nei 5 valandas ar daugiau nei 9,5 valandos niekam nėra į sveikatą. Anot R.Masaitienės, toks miegas prilygsta rūkymo ar arterinio kraujospūdžio daromai žalai sveikatai. Miego specialistė taip pat pataria užmigti iki vidurnakčio, kai organizmas tam yra natūraliai pasiruošęs.

Ką daryti, jei nesimiega?

Jei nesate alergiški, įdėkite į pagalvę čiobrelio, paparčio ir mėtų lapų ar apynio spurgų.

Išgerkite nakčiai stiklinę miegą gerinančios žolelių arbatos, pvz., valerijono šaknų, sukatžolės, melisos žolės, gudobelių žiedų, apynių spurgų ar jų mišinių.

2 arbatinius šaukštelius mėtų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palaikykite termose. Išgerkite šio nuoviro 300 g per dieną.

10 apynio spurgų užpilkite stikline verdančio vandens, po valandos perkoškite ir gerkite po 1 šaukštą 4 kartus per dieną.

20 g krapų sėklų užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. kaitinkite verdančio vandens vonelėje, atvėsinkite ir gerkite po pusę stiklinės 30 min. prieš miegą.

Tai įdomu

Mokslininkai nustatė, kad sutrikęs miegas – vienas iš pirmųjų Alzheimerio ligos požymių, kuris pasireiškia dar prieš atminties ir kitus sveikatos sutrikimus. Naujausio tyrimo rezultatai pagrindžia ankstesnes mokslininkų hipotezes. Jau anksčiau nustatyta, kad nuo miego sutrikimų kenčiančių pelių smegenyse fiksuojamas kai kurių sričių aktyvumo sumažėjimas, amiloidų sankaupos. Mokslininkai mano, kad įmanomi net du scenarijai – smegenų veiklos sumažėjimas sukelia miego sutrikimus arba atvirkščiai. Vašingtono universiteto Neurologijos katedros profesorius Davidas Holtzmanas teigė: „Šis ryšys mums gali suteikti daugiau svarbios informacijos apie Alzheimerio ligos pradžią. Pradėjus gydyti žmones, kuriems pasireiškia pirmi minėtos ligos požymiai, miego kokybės rodmenys padėtų stebėti, ar gydymas efektyvus“.

Eglė Valionienė,

valstietis.lt