Motinos rūkymas pavojingas vaisiui ir naujagimiui(3)

Moterų rūkymas visame pasaulyje aktuali problema, tačiau nėščiųjų rūkymas pavojingas ne tik moterims, bet ir jų vaikams. Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją  vaisiaus ir naujagimio patologija dėl motinos rūkymo identifikuota kaip liga (kodas P04.2).

2010 metais Higienos instituto Sveikatos informacijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu ir Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatologijos centru parengė leidinį „Gimimų medicininiai duomenys 2009 metais”. Jame paskelbta, kad 2009 metais nėštumo metu rūkė 1371 (4,3 proc.) gimdyvė.

Seniai žinoma, kad rūkymas ir nėštumas nesuderinami dalykai. Tai įrodo daugybė mokslinių tyrimų. Vienas iš jų - 2010 metų Carmen Iniguez ir kt. mokslininkų tyrimas.

Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip aktyvus ir pasyvus rūkymas nėštumo laikotarpiu paveikia motinos įsčiose nešiojamą vaisių. Iš 780 nėščiųjų prieš pastojant rūkė 41,1 proc., iš jų 44 proc. rūkė viso nėštumo metu. Moterys, kurios sužinojusios apie nėštumą metė rūkyti, tai padarė dar iki 12 nėštumo savaitės. Penkiolika moterų metė rūkyti 12–32 nėštumo savaitėmis, 178 moterys tai padarė jau po 32 savaitės. Taip jos buvo suskirstos į tris grupes. Pagal nėščiųjų atliktą apklausą nustatyta, kad pasyvią rūkymo žalą teko patirti net 23,1 proc. nerūkančių nėščiųjų.

Lyginant rūkančiąsias su nerūkančiomis ir nepatiriančiomis pasyvaus rūkymo žalos, pastebėta, kad rūkančiųjų kūdikiai gimsta mažesnio ūgio ir svorio. Jei rūkančioji nusprendžia mesti rūkyti, labai svarbu tai padaryti  kiek įmanoma anksčiau. Jei nėščioji meta rūkyti iki dvyliktos savaitės nėštumo, tik 2 procentai naujagimių gimsta mažesnio ūgio ir svorio. Jei metama rūkyti vėliau (tarp 12 ir 32 savaitės) – net 10 procentų. Taip pat nustatyta, kad dėl pasyvaus rūkymo jau 20-ąją nėštumo savaitę galima pastebėti vaisiaus galvos apimties pakitimus.

Pasak 2008 metais išleistos knygos „Tabako kontrolė ir pagalba metantiems rūkyti“ autorių, rūkymas turi įtakos padidėjusių negimdinių nėštumų, persileidimų, vaisiaus apsigimimų skaičiui, mažesniam vaisiaus svoriui, priešlaikiniam gimdymui. „Rūkymas gali padidinti persileidimo tikimybę iki 25 proc. Rūkant į organizmą patenka apie 4000 įvairių medžiagų. Dalis šių medžiagų sukelia įvairių organų vėžinius sutrikimus, tačiau kai kurios medžiagos, pvz., radioaktyvus polonis 210, gali sukelti chromosomų pakitimus arba lemti fizinius vaisiaus vystymosi sutrikimus. Naujagimių, kurių mamos nėštumo metu surūkydavo 20 ir daugiau cigarečių per dieną, tikimybė žūti dėl staigios kūdikių mirties sindromo buvo apytikriai tris kartus didesnė nei tų, kurių mamos nėštumo metu nerūkė“.

Vaikams gimus problemos nepasibaigia. Gimę vaikai gali turėti didesnę apsigimimų riziką. „Rūkymas nėštumo metu siejamas su 30 proc. didesne „kiškio lūpos“ bei „vilko gomurio“ rizika bei 20 proc. didesne šlapimo sistemos apsigimimų rizika. Vaikai, kurių tėvai rūko, dažniau serga bronchine astma, kitomis kvėpavimo takų sistemos ligomis, vidurinės ausies uždegimu. Taip pat buvo nustatyta, kad tėvų rūkymas gali padidinti vaikų vėžio (limfomos, smegenų vėžio, leukemijos) atsiradimo riziką“.

Pagal „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimą 2008 m.“,  2008 metais rūkė 14 proc. moterų. Nuo 1994 m. iki 2000 m. kasdien rūkančių moterų dalis padidėjo 10 proc., o 2000 m. pasiekti blogiausi rodikliai iki 2008 metų išliko panašūs.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamente dirbanti akušerė Rolanda Jokubauskienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog rūkančiųjų nėščiųjų jos darbo praktikoje pasitaiko dažnai.  Rūkančių nepilnamečių, jaunų nėščių merginų būna daugiau nei vyresnių moterų.  Šilutės ligoninės Akušerijos- ginekologijos skyriaus vyresnioji akušerė Regina Arnašienė patvirtino, jog rūko labai daug moterų, ypač jaunų.

„Rūkančioms rekomenduoju kuo anksčiau mesti rūkyti arba kiek galima sumažinti cigarečių kiekį per dieną“, - pasakojo  R. Jokubauskienė.

„Prašome, kad pakentėtų nerūkiusios  bent nėštumo ir maitinimo metu“, - sakė ir nuo  1973 metų Šilutės ligoninėje dirbanti R. Arnašienė.

Akušerių  turimais duomenimis ir pastebėjimu,  rūkymas siejamas su negimdinio nėštumo rizika, perinatalinėmis mirtimis, persileidimu,  placentos komplikacijomis, priešlaikiniu  gimdymu. Rūkančios mamos vaikas gauna mažiau deguonies ir būtinų maisto medžiagų. Rūkančių nėščiųjų naujagimiai gimsta dažniau mažo svorio, jie turi polinkį sirgti kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, astma, ausų ligomis.

„Rūkymas mažina pieno išsiskyrimą, blogina jo kokybę, rūkančios mamos  rečiau maitina kūdikį krūtimi“, - pasakojo R. Jokubauskienė.

R. Arnašienė teigė pastebėjusi ir išimčių – kartais silpnesnis vaikutis gimsta ir nerūkančioms mamoms, o kai kurios rūkalės pasigimdo stiprius ir sveikus vaikus.

vlmedicina.lt