Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Moterys klysta, jei sėkmingą vadybos modelį taiko šeimoje

Ligita Sinušienė | 2013-05-04 00:03:28

Būti sėkminga karjeriste, rūpestinga mama ir puikia žmona tuo pačiu metu – didžiulis iššūkis šių dienų moteriai, bet įmanomas, - sako psichologė Viktorija Gončarova. Tačiau yra viena sąlyga – rasti laiko sau bent kartą per savaitę.

Viktorija Gončarova
Moters emocinė būsena atsispindi vaiko elgesyje, - sako psichologė Viktorija Gončarova. Algirdo Kubaičio nuotr.

Ar sudėtinga šiais laikais būti mama?

Sudėtinga. Ir netgi labai. Visų pirma todėl, kad šiais laikais dauguma moterų dirba. Materialiniai įsipareigojimai verčia moterį išeikvoti labai daug jėgų ir energijos profesinei saviraiškai. O grįžusi į namus ji turi būti mama ir privalo „persijungti“, nes tas bendravimo modelis, kuris tinka darbe, visai netinkamas šeimoje. Teko sutikti labai daug sėkmingai dirbančių moterų, kurios padariusios karjerą, ir pasakoja, kad, pavyzdžiui, dvylikametei dukrai sako: „ Ar viską supratai? Aš tau viską turiu tris kartus kartoti?“ Ir ką tai reiškia? Ogi tai, kad moteris, bendraudama su dukra, nevalingai taiko tuos pačius elgesio (vadybos, analizės ir pan.) principus, kurie jai padėjo pasiekti sėkmę darbe. Ir nuo to nukenčia, be abejo, visų pirma ji pati, nes negali atsiskleisti kaip mama, dovanojanti supratimą, saugumą. Moteryje mažėja švelnumo, atsiranda atsargumas, logika, aiškumas – vyriški bruožai.

Vaikui ne kartoti tą patį tris kartus reikia. Psichologiniu lygmeniu mama vaikui turi sukurti saugumą. Ką reiškia saugumas? Tai, kad tave priims bet kokį, na ir sukritikuos, bet palaikys, išsaugos ir suteiks galimybę vystytis, judėti toliau. O šiuolaikinės mamos arba itin griežtos, arba pasineria į kitą kraštutinumą. Kai vaikučio laukia laukia, pagaliau jis ateina, mama per daug dėl jo nerimauja, rūpinasi, kaip padaryti, kad tik jam būtų kuo geriau. Tada pradeda po visus užsiėmimus vedžioti, tad vaikas irgi nuolat užsiėmęs, nebūna kartu su mama. Šiuolaikinė mama – veiklumas visame kame. Kažkokie užsiėmimai, vaikus tempia irgi, o vaikui ir tai pačiai mamai kitą kartą reikia pabūti kartu, neskubėti, pabendrauti, išgyventi. Tiesiog pabūti kartu. Pavyzdžiui, mama ką nors dirba namuose ir vaikas ramus - šalia.

Gal šių dienų mamos per daug sureikšmina vaiko talentų atskleidimą?

Taip taip. Jau nuo pusės metų vaikas yra kur nors vedamas. Ir tai nėra blogai, jei vaikas iki trejų metų  lanko vieną kitą užsiėmimą. Tuo metu (iki trejų metų) formuojasi besąlygiškas saugumo jausmas, kuris vėliau vaikui padės ir paauglystėje. Ir tas saugumo jausmas formuojasi būtent per bendravimą su mama, kai vaikas jaučia besąlyginę mamos meilę, kai ji būna šalia, pati stabili, pilna ramybės. Tai vienas iš svarbiausių dalykų. Šiuo metu vyrauja socialinė mada, kad vaikus būtina lavinti. Be abejo, kad reikia,  bet tik ne per daug, nes prie visų šitų gebėjimų (užsienio kalbos pamokėlių, šokių treniruočių ir t. t.) jam dar reikia mamos. Jei kalbame apie ikimokyklinį amžių, vaikui iki septynerių metų  reikia gebėjimo būti su mama, pačiam užsiimti kokia veikla.

Mamos paskirtis – būti su vaiku. Iki trejų metų vaikui visiškai pakanka vieno dviejų lavinančių užsiėmimų per savaitę. Iki septynerių metų vaikas dar labai emociškai priklausomas nuo mamos, nuo jos nuotaikų. Moteris turi žinoti, kad nuo jos emocinės būsenos priklauso vaiko psichologinis stabilumas, vaiko emocinė būsena ir, galima sakyti, iš dalies ir jo raida. Jeigu mama viduje sutrikusi, įsitempusi, nesugeba susivaldyti, susigrąžinti jėgas,  viduje save kontroliuoja, slopina jausmus, vaikas emociškai linkęs į isterijas, nesugebantis susivaldyti, kaprizingas. Nes vaikas atspindi būtent mamos vidų. Moteris psichologiškai laiko visos šeimos mikroklimatą, nes moters įtaka šeimai, jos narių emociniam stabilumui yra reikšmingesnė nei vyro. Vyras turi kitokį uždavinį šeimoje, nors irgi labai reikšmingą.

Kai šiais laikais dirbanti moteris grįžta iš darbo vėlai, kartais gal vėliau ir už vyrą, koks tada mikroklimatas vyrauja šeimoje?

Sudėtingas. Moteriai pakanka jėgų tik mechaniškai viską sutvarkyti. Viena dirbanti mama pasakojo, kad grįžusi iš darbo niekaip negali užmigdyti keturmečio sūnaus: „Jis guli guli, aš jau pavargau žiūrėti ir jau esu pikta, o jis vis nemiega iki pat dvyliktos“. Jos klausiu: „O kaip jūs pati jaučiatės?“ „Taip, patiriu daug įtampos darbe“. Tad ir paaiškinu, kad gulėdama šalia to vaikelio jam perduoda visą tą susikaupusią įtampą. O jis, mažas vaikas, dar nemoka savęs slopinti ir kontroliuoti, todėl ir neužmiega. Mamos nerimas vaikui gali pasireikšti ir per didele agresija, isterijomis, sunkesne dėmesio koncentracija.

Tad kaip mamai „nuimti“ tą įtampą?

Tai vienas iš svarbiausių dalykų. Pirmiausia reikia pripažinti tą diskomfortą, nuotaikų kaitą ir prisiimti už tai atsakomybę. Jei moteris savyje pačioje to nemato, ji gali tai pastebėti per išorinius dalykus: šeimoje kažkas ne taip, įtampa, gal su vaikais neranda bendros kalbos, santykiai įtempti, labiau formalūs, nėra šilumos ir jautrumo – giluminių dalykų, kuriuos moteris jaučia širdimi.

Antras labai svarbus dalykas – suprasti, kas būtent ją labiausiai nuvargina. Gal ji pervargsta darbe ir niekas jai namuose nepadeda? Reikia su vyru pasiskirstyti darbus, kad ir jis daug padėtų.

Taip pat svarbu suvokti, kad esame ne tik fizinės, bet ir dvasinės būtybės. Tegu kiekviena moteris nuoširdžiai sau atsako, kiek laiko skiria savo „dūšiai“ prižiūrėti. Moteris turi turėti tam tikrus įrankius, kurie jai padėtų susigrąžinti jėgas ir save prižiūrėti, sudėlioti mintis, pailsėti. Ir tai ne tas atvejis, kai moteris sako: „Man yra gerai, kai visi kartu esame šeimoje“. Tai yra nevaldomi dalykai, bet turi būti tam tikri įrankiai, kurie būdingi tik jai. Ar ji medituoja, ar gali viena nueiti prie jūros, kur susidėlioja savo mintis, ar nuvažiuoja į masažo kabinetą, ar dar ką nors padaro dėl savęs. Ir dar labai svarbu – verta kartoti tam tikrus dalykus, nemanyti, kad nuolat turi būti vis kitokia veikla. Dažniausiai teigiamai veikia tie patys dalykai, kuriuos reikia tik lavinti. Pavyzdžiui, kiekvieną sekmadienį nuvažiuoti į bažnyčią ar nueiti prie jūros, prisėsti ant suoliuko ir nusiraminti, pamąstyti apie save, gyvenimą. Vidinis darbas su savimi moteriai yra labai svarbus. Ir tai privaloma bent jau kartą per savaitę – jeigu ji nori būti psichiškai sveika ir matyti laimingus vaikus.

Taip turėtų būti. O kaip yra iš tiesų? Ar moterys randa laiko sau?

Dauguma žmonių galvoja apie išorinius dalykus, apie fasadą, kaip aš vadinu. Jeigu vaikučiai apsirengę, uždirbu ir tiek užtenka, tai jau ir gerai. Taip dažnai mąsto moterys. Tačiau Dievas leidžia tik iki 40 metų gyventi negalvojant apie save. Iki tol dar šiaip ne taip moteriai pavyksta tvarkytis, spręsti santykius, bet pasižiūrėkite – sulaukus 40-ies išlenda įvairios problemos. Arba su paaugliais vaikais, arba su sveikata, arba santykiuose su vyru, arba pačiai atsiranda noras įsimylėti, krypti į šoną. Kodėl? Todėl, kad jei moteris nesugebėjo su savimi susitvarkyti, ji kažkur tas neigiamas emocijas slopino ir pasąmonė iki 40-ies metų dar tai leido. Po to, nuo 40-ies, jei žmogus nedirba su savimi, ypač moteris, praranda džiaugsmą. Tarsi viskas ir gerai, bet ji nesidžiaugia, gyvena mechaniškai, atlieka tuos pačius veiksmus, bet širdyje jaučia tuštumą, nykumą. Tai yra baisu. Esant tai tuštumai, nors išoriškai viskas ir atrodo gerai, žmogus pradeda emociškai, dvasiškai merdėti. Ypač moteris. Ir senatvėje vietoj tos laimingos, išmintingos, nuoširdžios mamos, prie kurios visada prisiglausi ir gausi patarimų, yra ligota, psichologiškai nepatenkinta, iš vaikų laukianti dėmesio moteris. Kartais tokiais atvejais reikia ir pas specialistą eiti. Kita vertus, mes net nežinome, kad mes nežinome. Tuštuma atsiranda, kai nėra emocinio ryšio ir džiaugsmo.

Išmintingumas – ne biologinis amžius. Gali būti žmogus šešiasdešimtmetis ir visai neturėti išminties. O moters išmintis slypi meilėje, supratime. Ji kaip šeimos centras, kuriame visi susirenka, ateina, gauna patarimą, palaikymą ir toliau tvirti šeimos nariai eina per gyvenimą. Tokia moteris yra gerbiama, kaip pavyzdys – žydų kultūroje. Moteryje yra ta stiprybė.

Iš tiesų šiuolaikinė moteris turi daug stiprybės. Ji gali  realizuotis karjeroje ir kartu šeimoje – kaip mama, mylinti ir mylima, ir kaip žmona. Tačiau tam reikia turėti tam tikrų gebėjimų ir turėti žinių. Siekti karjeros mus moko nuo mokyklos laikų, ir siekti karjeros kitą kartą lengviau, nes į tai esame labiau orientuoti. O šeima - tartum savaime aiškus dalykas, kuri kažkokiu būdu turi susiklostyti pati.

Pats svarbiausias dalykas motinai – mylėti savo vaiką ir tikėti savo vaiku, kad jis bus stiprus, protingas. Mamos meilė ir tikėjimas vaiku – galingiausia jėga pasaulyje. Visi žinome atvejų, kai vaikai išgydavo nuo sunkiausių ligų vien mamos tikėjimo dėka, kuri yra didžiausia vaiko apsauga. Mamai yra duotas tikėjimas vaiku, maldos už jį galia. Tas jos tikėjimas gali slypėti ir viduje, gal ji išoriškai ir labai griežta, bet mylėdama savo vaiką ir juo tikėdama jį visada stiprins.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Ar visada sportas – sveikata? Kokios rizikos kyla sportuojantiems intensyviau
Intensyviai sportuojančių žmonių organizmas susiduria su neįprastai dideliu fiziniu krūviu, skirtingai nuo tų, kurie tie...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų