Ketvirtadienis, 2024.02.22
Reklama

Moterys gali išsitirti nemokamai ir dėl vėžio

vlmedicina.lt | 2014-03-28 12:06:09

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina moteris aktyviau dalyvauti mūsų šalyje vykdomose prevencinėse programose ir pasinaudoti valstybės suteiktomis galimybėmis nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų. Pagal prevencines programas atliekami įvairiausi tyrimai yra kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl nei vienai moteriai už šias paslaugas nereikia mokėti iš savo kišenės.

Daiva Berūkštienė
Daiva Berūkštienė. Valstybinės ligonių kasos nuotr.

„Pagal šias prevencines programas atliekami specialūs tyrimai, kurie padeda dar ankstyvojoje stadijoje nustatyti ligą. Svarbu atminti tai, kad kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti. Be to, profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientai ankstyvoje šių ligų fazėje ilgai nejaučia jokių jų simptomų“, – tvirtino Daiva Berūkštienė, VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja.

Todėl D. Berūkštienė ragina moteris nedelsti, labiau rūpintis savo sveikata ir nemokamai pasitikrinti. „Neatidėliokite, imkitės gerų darbų dėl savo šeimos ir artimųjų. Išsitirkite, paskatinkite artimuosius pasitikrinti. Nelaukite akivaizdžių ligos simptomų – laiku diagnozuota liga suteiks sėkmingesnio gydymo galimybę“, – kviečia D. Berūkštienė.

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa skirta moterų nuo 25 iki 60 metų gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. Pasitikinti galima vieną kartą per trejus metus.

„Pasirinkta būtent tokia amžiaus grupė moksliškai įrodžius, kad iki 20–25 metų ir vyresnės nei 60 metų moterys gimdos kaklelio vėžiu suserga labai retai. Todėl didesnės nustatytos rizikos grupės moterys vieną kartą per trejus metus gali pasitikrinti nemokamai – joms paimamas ir ištiriamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, jeireikia – atliekama biopsija, ištiriama“, – sako D. Berūkštienė.

Pasak jos, gimdos kaklelio vėžys formuojasi ilgai. Todėl svarbu diagnozuoti ikivėžinę būklę ar vėžį atpažinti kuo ankstyvesnėje stadijoje. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėtas gydymas.

Pernai pagal minėtą programą pasitikrino beveik 110 tūkst. moterų.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa skirta 50–69 metų amžiaus moterų krūties piktybinių navikų prevencijai. Pagal ją išsitirti galima vieną kartą per dvejus metus.

„Pagrindinis šios programos tyrimo metodas – mamografija. Tai leidžia nustatyti, ar krūtyje neatsirado pakitimų, kurie leistų įžvelgti ikivėžinę grėsmę ar ligos užuomazgas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti šį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje gydymo  įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos“, – tvirtino D. Berūkštienė.

D. Berūkštienės teigimu, mamografinį tyrimą galima atlikti tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose), tiek labiau nuo jų nutolusiuose Panevėžio, Marijampolės, Alytaus, Utenos, Tauragės, Mažeikių, Druskininkų, Šilutės, Ukmergės, Telšių rajonų centruose. Todėl pasitikrinti neišvykus iš savo miesto arba pasiekus artimiausią, kuriame esanti įstaiga turi mamografijos tyrimui atlikti reikalingą įrangą, turi galimybę visos moterys.

Pernai pagal minėtą programą pasitikrino daugiau nei 80 tūkst. moterų.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa vykdoma septyniose Lietuvos apskrityse. Kol kas pagal ją išsitirti negali Telšių, Utenos, Marijampolės apskričių gyventojai. Artimiausiu metu jos plėtra planuojama ir šiuose regionuose, nes norisi, kad kuo didesniam skaičiui žmonių būtų prieinama tokia paslauga. Ši programa skirta 50–74 metų amžiaus asmenims. Šioje programoje asmenys gali sudalyvauti vieną kartą per dvejus metus.

„Ankstyvoje storosios žarnos vėžio stadijoje ligos simptomai beveik nepastebimi, nes jie nėra specifiniai. Ši liga yra pavojinga, tačiau diagnozuota ikivėžinėje stadijoje – išgydoma“, – pabrėžė D. Berūkštienė.

Gyventojams turėtų būti atliekamas slapto kraujavimo testas, kas rodytų storosios žarnos vėžio simptomus. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas ir tyrimas jam bus kartojamas po dviejų metų. Jei teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Tada atliekama kolonoskopija ir, prireikus, biopsija. Šių tyrimų metu tiksliai diagnozuojama liga. Pacientai, kuriems kolonoskopijos metu imta biopsija ir diagnozuotas storosios žarnos vėžys, siunčiami gydytis į specializuotas gydymo įstaigas.

Pernai dėl šios ligos pasitikrino daugiau kaip 141 tūkst. žmonių.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje kartą per vienerius metus gali dalyvauti moterys nuo 50 iki 65 metų.

„Tai galimybė pasitikrinti širdies veiklą ir kraujagyslių būklę, anksti nustatyti išeminį širdies ir kraujagyslių pažeidimą, jo atsiradimo tikimybę, išvengti ligos, neįgalumo ir mirties nuo ūmių komplikacijų: miokardo infarkto, insulto, periferinių arterijų trombozės“, – sako D. Berūkštienė.

Norintiesiems pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualius širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planus. Jei gydytojas nustato, kad šių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas.

Pernai pagal minėtą programą pasitikrino beveik 200 tūkst. šalies gyventojų.

VLK kviečia moteris aktyviau dalyvauti Lietuvoje vykdomose prevencinėse programose ir nemokamai pasitikrinti sveikatą, išsitirti ar nėra rizikos susirgti vėžiu,širdies ir kraujagyslių ligomis. Norint išsitirti pagal jas, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją – nebūtina laukti.

Valstybinė ligonių kasa

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Tymus galima suvaldyti skiepais
Tymai – itin užkrečiama virusinė infekcinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu. Vienas tymais sergantis asmuo gali...
Virškinamojo trakto vėžys – nereta diagnozė jaunam žmogui: kada nereikėtų delsti?
Šiomis dienomis gydytojų jau nebestebina, kai, pavyzdžiui, vos 30-ies sulaukusiam pacientui tenka diagnozuoti virškinamo...
Pyragas be miltų ir cukraus: išsikepkite sveikatai palankų braunį
Jei po pietų užsimanote ko nors saldaus, nebūtina traukti iš spintelių miltų ir cukraus – patikėkite, gardų pyragą...
Anestezija – tik gilus miegas ar sudėtinga medicininė procedūra?
Anestezija – tai dirbtinai sukelta būsena, kurios metu pacientui nepatiriant skausmo ar kitų nemalonių jutimų gali...
Nepamainomos medžiagos augančio vaiko intelektui ir nervų sistemai
Kaip galima prisidėti prie geresnio vaiko intelekto koeficiento ir pažintinių gebėjimų? Pasak Vilniaus universiteto prof...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų