Moterų šlapimo nelaikymas – pataria kuo greičiau spręsti problemą

Dėl šlapimo nelaikymo kenčia dvigubai daugiau moterų nei vyrų. Tai dažna problema, apie kurią nemalonu kalbėti ir delsiama kreiptis pagalbos, tačiau laukimas ne tik užkerta kelią geros fizinės bei emocinės būklės susigrąžinimui, bet ir gali padidinti komplikacijų tikimybę. Kokios priežastys lemia šią problemą, kokie simptomai įspėja, kad pagalbos reikia kreiptis nedelsiant ir kokie gydymo būdai padėtų išvengti kasdienio diskomforto?

Kada kaltas stresas, o kada sveikatos problemos?

Laikiną šlapimo nelaikymą paskatinti gali alkoholio, kofeino, gazuotų gėrimų vartojimas, maisto produktai, kuriuose gausu prieskonių, cukraus ar rūgšties, citrusiniai vaisiai, vaistai – diuretikai, antidepresantai. Šlapimo nelaikymas kai kuriais atvejais yra šlapimo takų infekcijos komplikacija, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ši problema moterims pasireikšti gali ir dėl kitų veiksnių, o uždelstos gydymo pasekmės daro stiprią įtaką ne tik fiziologinei, bet ir psichologinei sveikatai.

,,Šlapimo nelaikymą gali sukelti stresas, fiziologiniai pakitimai ir organų patologijos, (dažnai šią nemalonią problemą paskatina makšties sienelių slinkimas kartu su šlapimo pūsle ir gimda). Nėštumas, gimdymas, dubens raumenų, raiščių silpnumas, menopauzė, žinoma, ir amžiniai pakitimai dėl urogenitalinių atrofijų taip pat gali tapti šios nemalonios komplikacijos priežastimi. Šlapimo nelaikymas skirstomas į: dirgliosios šlapimo pūslės, sukeltą įtampos ar fizinio krūvio bei mišrų šlapimo nelaikymą. Labai svarbu išsiaiškinti priežastis, kas sukelia šlapimo nelaikymą – ar jis yra psichologinis, ar fiziologinis. Tuomet galima skirti tinkamą gydymą bei siekti pagrindinio tikslo – gerinti moters gyvenimo kokybę ir sveikatą“, – komentavo klinikos „Motina ir vaikas” gydytoja akušerė ginekologė Henrieta Kažemėkaitytė.

Gydytojos teigimu, svarbu atlikti ne tik šlapimo tyrimą, bet surinkti anamnezę. Pacientės apžiūros metu gydytojas ginekologas turi įvertinti lytinių organų būklę dėl galimų patologijų, estrogenų deficitą, dugno raumenų stiprumą. Kai kuriais atvejais, dėl tikslumo, tyrimams gali būti naudojamas apkrovos metodas spaudžiant šlapimo pūslę.

Kada kaltas stresas? Pasak H. Kažemėkaitytės, įtampos sukeltas šlapimo nelaikymas pasireiškia, kai šlapimo pūslė patiria staigų papildomą spaudimą, pavyzdžiui, greičiau judant, lipant laiptais, juokiantis, kosėjant, šokinėjant. Gydytoja pastebi, kad su šia problema dažnai susiduria 35-45 metų sportuojančios moterys. Tokiu atveju rekomenduojama stiprinti dubens raumenis.

Ką reikia žinoti apie simptomus ir gydymo būdus?

H. Kažemėkaitytė pažymėjo, kad pagrindiniai šlapimo nelaikymo simptomai yra: šlapimo nutekėjimas, dažnas noras šlapintis, nevalingai bėgantis šlapimas. ,,Tai nemaloni tema, kuria moterys gėdijasi kalbėti tiek su gydytoju, tiek su partneriu, tačiau tai neišvengiamai paveikia ir socialinį, ir intymų gyvenimą, juk moterys patiria stresą dėl higienos problemų, tad pradeda vengti tolimų kelionių, viešojo transporto, lytinių santykių, apriboja savo fizinį ir socialinį aktyvumą, o tai reiškia, kad negali mėgautis gyvenimu ir bendrauti taip, kaip norėtų ir galėtų, jei išspręstų šią problemą“, – sakė H. Kažemėkaitytė.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad laiku neišsiaiškinus šlapimo nelaikymo priežasčių ir nesigydant, gali atsirasti makšties, lytinių organų, šlapimo pūslės uždegimai, infekcijos, o tuomet gydymas gali užsitęsti, ar būti mažiau efektyvus, tad svarbu nedelsti.

,,Jei šlapimo nelaikymas yra susijęs su menopauzės sukeltu urogenitaliniu senėjimu, šią problemą galima gydyti pasitelkiant neinvazinį, neskausmingą, bet labai efektyvų būdą – lazerinę terapiją. Tam, kad būtų pasiektas rezultatas, rekomenduojama atlikti tris procedūras kas šešias savaites. Efektas jaučiamas po antros procedūros ir išlieka apie tris metus. Papildomai galima taikyti PRP metodą, kuomet trombocitais prisotinta plazma atstatomos makšties sienelės“, – komentavo H. Kažemėkaitytė.

Šlapimo nelaikymo problemai gydyti galima pasitelkti ir botulino injekcijas, kurios atliekamos citoskopijos metu šlapimo pūslės dugne suleidžiant botuliną. Taip pat efektyvios dubens raumenų fizioterapinės procedūros. Organų patologijų atvejais gali būti rekomenduojamas gimdos kaklelio pakėlimas, TOT operacija (pošlaplinio raiščio implantacija).

Žinoma, tam, kad moteris jaustųsi komfortiškai ir kuo greičiau išnyktų nemalonūs simptomai, taikomas ir medikamentinis gydymas. ,,Svarbu atkreipti dėmesį, kad gydymo būdų yra daug, moterims nereikia kentėti, kompleksuoti, vengti bendravimo. Reikia analizuoti priežastis ir spręsti problemą“, – sakė H. Kažemėkaitytė.

Prevencija – nuo svorio kontrolės iki fizinių pratimų

Jei norite išvengti šlapimo nelaikymo, rekomenduojama kontroliuoti svorį, valgyti skaidulų turinčio maisto tam, kad sumažėtų vidurių užkietėjimo rizika, kuris skatina ir šlapimo nelaikymą. Patariama vengti kofeino, gazuotų gėrimų, žalingų įpročių - alkoholio ir rūkymo.

Daugiau dėmesio skirkite fiziniam aktyvumui. H. Kažemėkaitytės teigimu, visoms moterims naudinga kasdien praktikuoti dubens organų raumenų stiprinimo (Kėgelio) pratimus. Šie pratimai stiprina dubens dugno raumenis, kurie palaiko gimdą, šlapimo pūslę, plonąją žarną ir tiesiąją žarną, todėl juos rekomenduojama praktikuoti visoms moterims nepriklausomai nuo amžiaus.