Storosios žarnos vėžys: ankstyva diagnostika – daugiau gydymo galimybių

Storosios žarnos vėžys Lietuvoje kasmet diagnozuojamas 1500–1700 pacientų. Kauno klinikų pacientams prieinamos vis platesnės diagnostikos ir gydymo galimybės – nuo prevencinės programos ir endoskopinių tyrimų iki minimaliai invazyvios, atviros ar robotinės chirurgijos ir individualiai parenkamo sisteminio gydymo. Medikai primena: kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių ją veiksmingai gydyti. 

Storosios žarnos vėžį gali išduoti nepaaiškinamas svorio kritimas, kraujas tuštinantis, mažakraujystė, pilvo skausmas ar pūtimas, užsitęsęs viduriavimas, vidurių užkietėjimas bei nuolatinis nuovargis. Vis dėlto ankstyvose stadijose žmogus gali nejausti jokių simptomų, todėl viena svarbiausių ankstyvos diagnostikos priemonių išlieka storosios žarnos vėžio prevencinė programa.

„Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo daugiau gydymo galimybių galime pasiūlyti pacientui ir tuo geresnė gali būti jo prognozė“, – pabrėžia doc. Dalius Petrauskas Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriaus vadovas.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta 50–74 metų vyrams ir moterims. Norint joje dalyvauti, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs pirmąjį programos tyrimą – imunocheminį slapto kraujo testą išmatose (iFOBT). Tai nesudėtingas tyrimas, kurio metu išmatose ieškoma nematomo kraujo pėdsakų, galinčių būti ankstyvu storosios žarnos vėžio ar ikivėžinių pakitimų požymiu.

„Svarbu žinoti, kad teigiamas iFOBT rezultatas dar nereiškia vėžio diagnozės. Tokiu atveju žmogus siunčiamas kolonoskopijai, kurios metu galima įvertinti storąją žarną, aptikus polipų ar kitų pakitimų – juos pašalinti arba paimti audinio mėginį ištyrimui“, – paaiškina skyriaus vadovas.

Kolonoskopija įprastai atliekama taikant bendrinę intraveninę nejautrą – procedūros metu pacientas miega, o jo būklę nuolat stebi anesteziologų komanda. Kolonoskopijos metu aptikus polipų ar kitų pakitimų, juos galima pašalinti arba paimti audinio mėginį ištyrimui.

„Siekiant, kad pacientai diagnostinių tyrimų sulauktų greičiau, klinikose atidaryti papildomi endoskopijų kabinetai ir prailgintas jų darbo laikas. Šiuo metu pacientams, turintiems gydytojo siuntimą, planinė kolonoskopija dažniausiai skiriama per 2–3 savaites“, – pažymi doc. D. Petraukas.

Nustačius storosios žarnos vėžį, klinikose taikomi šiuolaikiniai gydymo būdai: chirurginis gydymas, spindulinė terapija, chemoterapija, imunoterapija, taikinių ir biologinė terapija, prireikus – ir minimaliai invazinės abliacijos, kuriomis sunaikinamas navikinis audinys.

Pasak Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovės prof. Rasos Jančiauskienės, gydymo taktika priklauso nuo ligos išplitimo, naviko biologinių ypatumų ir paciento sveikatos būklės. Kai kuriais atvejais gydymas prasideda dar iki operacijos.

„Priešoperacinis gydymas gali padėti sumažinti naviką ir sudaryti palankesnes sąlygas vėlesnei operacijai. Atsižvelgiant į tai, galime derinti chemoterapiją, imunoterapiją, spindulinę terapiją ir chirurginį gydymą“, – sako prof. R. Jančiauskienė.

Per pastaruosius dešimtmečius reikšmingai pasikeitė ir storosios žarnos vėžio chirurgija. Chirurgijos klinikos Abdominalinės chirurgijos gydytojas koloproktologas doc. Paulius Lizdenis teigia, jog šiandien daugeliui pacientų storosios žarnos operacija atliekama minimaliai invaziniu – laparoskopiniu – būdu. Esant techniškai sudėtingiems tiesiosios žarnos vėžio atvejams, pasitelkiama ir robotinė chirurgija.

„Tokios operacijos sukelia mažesnę traumą, todėl pacientai greičiau sveiksta ir trumpiau gydomi ligoninėje. Po operacijos pacientas į namus gali būti išrašomas po 3–5 parų, o į darbą grįžti – po 3–6 savaičių“ , – akcentuoja docentas.

Pasak doc. P. Lizdenio, pacientams nerimą dažnai kelia galimybė, kad po operacijos reikės stomos. „Vis dėlto ji reikalinga ne visais atvejais – jos poreikis priklauso nuo naviko vietos, operacijos tipo, žarnyno būklės ir kitų aplinkybių. Kai kuriais atvejais stoma gali būti laikina“, – paaiškina gydytojas.

Gydymo galimybės išsiplėtė ir tais atvejais, kai liga jau yra išplitusi. IV stadijos storosios žarnos vėžys ne visada reiškia, kad chirurginis gydymas neįmanomas – kai kuriems pacientams, esant ribotam ligos išplitimui, gali būti operuojamas ne tik pirminis navikas, bet ir pašalinamos metastazės. Tokiais atvejais gydymas gali būti derinamas su sistemine terapija – chemoterapija, taikinių terapija ar imunoterapija.

Paciento gydymo taktika aptariama daugiadalykėje specialistų komandoje, kurioje bendradarbiauja gydytojai chirurgai, onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, radiologai, patologai, gastroenterologai, branduolinės medicinos gydytojai, o prireikus – ir kitų sričių specialistai.

Kauno klinikose kasmet gydoma apie 1300–1500 storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų.