Ministras paneigia žinią, esą bus ribojama pacientų gydymui skiriama pinigų suma

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paneigia savaitgalį viešoje erdvėje paskleistą klaidingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kad esą vieno paciento gydymui bus ribojama skiriama pinigų suma iki 30 tūkst. eurų. Tai yra melaginga informacija, kuri sukėlė nerimą daugeliui mūsų šalies pacientų.

Reklama

„Apgailestaujame, kad žiniasklaidos atstovė, rengusi pirminį reportažą, pagal kurį vėliau informaciją paskelbė ir kitos žiniasklaidos priemonės, klaidingai suprato ir interpretavo faktus, sukėlė nerimą bei pacientų pasipiktinimą. Apmaudu, kad tokių melagingų žinių skleidimas prisidėjo prie nepasitikėjimo mūsų šalies sveikatos sektoriumi“, - skelbia SAM Spaudos tarnyba.

SAM tvirtina, kad nėra ir neplanuojama nustatyti ribų vieno paciento gydymo kainai, nes žmogaus gyvybė yra neįkainojama ir apie tai negali būti net diskutuojama. Todėl SAM kviečia neklaidinti ir negąsdinti pacientų, nes jokia tvarka nėra patvirtinta ar registruota, o pacientų gydymo suma nėra ir nebus ribojama.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, viešoje erdvėje paskleista informacija yra neteisingas faktų interpretavimas, iškreipiant skaičius, kurie planuojami naudoti derybose su gamintojais dėl vaistų kainų mūsų šaliai prieš juos įtraukiant į kompensavimo sistemą.

„Ekspertai diskutavo apie tai, kaip būtų galima tobulinti vaistų kompensavimo sistemą, kuomet yra deramasi su brangių vaistų tiekėjais dėl vaistų kainų mūsų šaliai. Labai gaila, kad tokie dalykai, kurie galbūt ateityje bus naudojami derybose su vaistų gamintojais, yra prilyginami tiesiogiai ir traktuojami nemokšiškai kaip paciento gydymo kaina. Tad atsiprašau visų žmonių, kuriems savaitgalį paskleista melaginga žinia sukėlė nerimo, pasipiktinimo ir daugybę klausimų“, – sako ministras A. Veryga.

Jo teigimu, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, taip ir Lietuvoje, svarstoma, jog turint aiškesnes derybines pozicijas dėl apskaičiuotų vaisto sukuriamų kokybiškų gyvenimo metų, būtų galima išsiderėti geresnes kainas. Mūsų pareiga yra užtikrinti, jog pacientai būtų gydomi veiksmingiausiais ir saugiausiais vaistais, o ne bet kokiais, kuriuos siūlo farmacininkai, siekdami gauti pelno.

Be to, ministro A. Verygos teigimu, ir šiuo metu yra kompensuojami brangūs pacientų gydymui reikalingi vaistai, priemonės, apmokama už atliktas procedūras, gydymą ar transplantacijas, kai šių paslaugų kainos yra išties didelės. Tai bus daroma ir ateityje – pacientų gydymui yra ir bus skiriama lėšų tiek, kiek reikia.

Pavyzdžiui, hematologiniams (kraujo) susirgimams gydyti vidutinė PSDF biudžeto išlaidų suma vaistui, tenkanti vienam pacientui, buvo 43 tūkst. eurų – šiuos vaistus pernai vartojo apie 150 pacientų (visų jų vaistų kainai apmokėti iš PSDF – apie 6 mln.). Odos vėžiui skirti vaistai pernai vidutiniškai kainavo apie 40 tūkst. eurų vienam pacientui – tokių pacientų pernai buvo 24 žmonės.

Štai modernios bioninės rankos pritaikymas mūsų šalies pacientui, apie kurį buvo rašoma ir žiniasklaidoje, prieš keletą metų kainavo 99 tūkst. eurų.

2017 metų duomenimis, alogeninei kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijai kompensuoti iš PSDF vidutiniškai skirta virš 148 tūkst. eurų, kepenų transplantacijai – virš 49 tūkst. eurų.

Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, šiuo konkrečiu atveju neteisingai ir netaktiškai buvo interpretuota informacija apie sveikatos technologijų vertinimo metodikas.

„Tokias metodikas turi nusistačiusios šalys, kuomet, esant ribotoms finansinėms galimybėms ir labai daug kompensavimui pateiktų vaistų, tenka spręsti, kuriuos vaistus pradėti kompensuoti pirmiausia, kuriuos vėliau ir kaip atrinkti tuos, kurie galėtų išgelbėti daugiausia gyvybių. O neveiksmingi ar mažai veiksmingi vaistai neturėtų būti kompensuojami, jei neatitinka nustatytų reikalavimų. Be to, net ir nusistačius kažkokią sumą vienam medikamentui, išimtys taikomos, jei jos gali išgelbėti gyvybes“, - sako viceministrė K. Garuolienė.

Anot jos, taip pasielgė, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, apsisprendusi kompensuoti skiepus nuo meningokoko, nors suma akivaizdžiai viršijo jų pasitvirtintas tvarkas. Jie pasirinko tai, kas geriausia pacientams. Lietuvoje taip pat diskutuojama, kaip būtų galima pritaikyti analogiškas praktikas.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininko Gyčio Andrulionio teigimu, Lietuva, kaip ir kitos pasaulio šalys, siekia užtikrinti, kad pacientai būtų gydomi kokybiškais, veiksmingais vaistais, kurie padėtų kiek galima greičiau pasveikti.

„VVKT jau daug metų dirba ne tik vaistų registravimo, bet ir vaistų kontrolės bei priežiūros srityje. Priimant sprendimus leisti naujiems vaistams atsirasti Lietuvoje ar ne, t. y. būti užregistruotais ar ne mūsų šalies rinkoje, yra taikomi labai griežti reikalavimai. Ir tai yra normalu, juk žmonės turi gauti reikiamą gydymą saugiais ir kokybiškais vaistais, o ne bet kokiais“, - sako VVKT vadovas G. Andrulionis.

Todėl, jo teigimu, yra diskutuojama su ekspertais, kaip Lietuva galėtų patobulinti taikomas vaistų kompensavimo atrankos metodikas. Kitaip tariant, kaip tobulinti sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, vertinimo procesą. Būtent šis procesas padeda apsispręsti, kokius naujus vaistus kompensuoti, o kokius – ne, ar kaip derėtis dėl jų kainos. Pagrindinis kriterijus – visi vaistai turi būti saugūs ir veiksmingi.

Vaisto įtraukimo į kompensavimo sistemą procesas sudaro keletą žingsnių:

• Pirma, kompanija turi pateikti paraišką vaistui kompensuoti, tuomet yra vertinama vaisto terapinė ir farmakoekonominė vertė, skaičiuojama biudžeto įtaka.
• Antra, po to atsakingų institucijų pateikti vertinimai yra svarstomi specialioje komisijoje, kurią sudaro ir visuomenės (įskaitant pacientus) atstovai.
• Trečia, sprendimai, priimti specialioje komisijoje, pristatomi Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) Tarybai.
• Ketvirta, tik po šių žingsnių sveikatos apsaugos ministras priima galutinį sprendimą dėl vaistų kompensavimo.