Sekmadienis, 2024.07.21
Reklama

Ministras išsitraukė skalpelį, bet ar užsimojo tinkama kryptimi?(2)

Mindaugas Savickas | 2013-01-17 00:02:29

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis sukrėtė Lietuvos gydytojų bendruomenę, Seimui pateikęs Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma riboti valstybinį finansavimą privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms už suteiktas paslaugas,  taip pat – uždrausti gydytojams dirbti ir valstybinėse, ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Europos jaunųjų gydytojų asociacijos tarybos ir komiteto rezidentūros klausimams narė gydytoja Indrė Būtienė teigia, kad tokios pataisos būtų žingsnis atgal ir stabdytų medicinos Lietuvoje plėtrą. Iš esmės tai reikštų sugrįžimą prie centralizuotos, valstybinės sveikatos priežiūros sistemos, be to, dar labiau paskatintų gydytojų emigraciją.

Poliklinika
Sveikatos apsaugos ministro siūlytos pataisos sustabdytų privačios medicinos plėtrą Lietuvoje. Algirdo Kubaičio nuotr.

Pasibaisėjo ministro veiksmais

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius sako, kad sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis viešojoje erdvėje menkina ir žemina privačių paslaugų teikėjus, vaizduodamas juos kaip plėšikus, besikėsinančius į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.

„Jis perša nuomonę, kad iš esmės turėtų būti atsisakyta privačių medicinos įstaigų paslaugų, tiek pirminio, tiek antrinio lygio. Bet privačiose sveikatos priežiūros įstaigose fiksuojama apie tris milijonus apsilankymų  per metus. Sveikatos draudimo mokestį mokantys žmonės, ateidami į privačias gydymo įstaigas, gauna ligonių kasų kompensacijas – už operacijas, konsultacijas, tyrimus. Ministro siūlytų pataisų atveju žmonės nebegautų tų kompensacijų, todėl turėtų mokėti visą kainą. Kadangi pablogėtų paslaugų prieinamumas, pacientai būtų priversti pereiti į valstybines gydymo įstaigas, kur eilės išaugtų dar labiau. Dar labiau išaugtų ir šešėlinė ekonomika, nes eiles reiktų apeiti. Taigi, kaip visada, labiausiai nukentėtų pacientai“, – aiškino pašnekovas.

Laimutis Paškevičius
"Naujoji ministro iniciatyva neatitinka nei Europos Sąjungos tendencijų, nei paprasčiausios sveiko proto logikos", - sako Laimutis Paškevičius. Algirdo Kubaičio nuotr.

„Tiesiai šviesiai galiu pasakyti – jeigu būtų priimtas toks įstatymas ir nebeliktų kompensacijų, privačių chirurgijos paslaugų irgi nebeliktų. Jų savikaina paprastai siekia keletą tūkstančių litų – žmogus tiek neišgalės mokėti. Jis eis į valstybinę įstaigą, dės 500 chirurgui į kišenę, bet tikrai ne į ligoninės kasą“, – piktinosi L. Paškevičius.

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad pagal privačios medicinos išsivystymo lygį Lietuva Europos Sąjungoje – paskutinė. „Taigi naujoji ministro iniciatyva neatitinka nei Europos Sąjungos tendencijų, nei paprasčiausios sveiko proto logikos. Mes gi neprašome iš valstybės nei lėšų pastatams, nei kam kitam. Teprašome tokio paties užmokesčio už suteiktas gydymo paslaugas, kokį gauna valstybinės įstaigos. O jeigu žmogus renkasi geresnę kokybę, geresnį aptarnavimą ir už tai sutinka primokėti – tai jo reikalas“, – sakė jis.

Siūlo susilaikyti nuo radikalių vertinimų

Vilniaus Šeškinės poliklinikos direktorius docentas Jonas Kairys neskuba vertinti siūlytų pataisų ir sako, kad į jas reiktų žiūrėti atsargiai. „Sakyčiau, pirmiausia turėtų būti Konstitucinio Teismo išaiškinimai, ar nėra prieštaravimų Konkurencijos, kitiems įstatymams. Kadaise, kai buvo sukurta draudos medicina, į ją investavo ir Pasaulio bankas. Iš gautų pinigų buvo įrengiami šeimos medicinos kabinetai. Dabartinės privačios sveikatos priežiūros įstaigos irgi yra investavusios į patalpas, gydymo įrangą, tad galimai būtų neįgyvendinti jų teisėti lūkesčiai. Negalima sakyti „stop“ privačiai medicinai Lietuvoje“, – įsitikinęs doc. J. Kairys.Tačiau jis priduria – ministras visiškai teisus sakydamas, kad privačios įstaigos Privalomojo sveikatos draudimo fondu kai kuriais atvejais piktnaudžiauja. „Nekalbu apie smulkius, rajonuose veikiančius privačius šeimos gydytojo kabinetus, bet piktnaudžiauja kai kurie didesni gydymo centrai. Pavyzdžiui, imant pinigus iš ligonių kasų, pacientų dar prašoma sumokėti metinį mokestį, kuris siekia tūkstantį ar dar daugiau litų. Vilniuje yra netgi tokių centrų, kuriuose imamas mokestis už paciento kortelės suradimą – trys ar penki litai. Tai jau nelygios konkurencijos sąlygos, nes valstybinės įstaigos tokių mokesčių neima. Be to, privatūs šeimos gydytojų kabinetai pritraukia jaunus žmones, kurie pas gydytojus retai lankosi arba išvis nesilanko. Tai finansiškai naudinga, kadangi pinigai gaunami už „prirašytų“ ligonių skaičių. O garbingo amžiaus senjorai arba sunkiomis ligomis sergantys žmonės dažniausiai lieka valstybinėse įstaigose“, – nurodė Šeškinės poliklinikos vadovas.

Jonas Kairys
Jonas Kairys pabrėžia, kad privačios gydymo įstaigos kartais iš tiesų piktnaudžiauja sveikatos draudimo fondu. "poliklinika.lt" nuotr.

Kalbėdamas apie galimą draudimą gydytojams dirbti ir privačiose, ir valstybinėse gydymo įstaigose jis pabrėžė, kad ir vienur ir kitur dirbantys gydytojai tai daro ne iš gero gyvenimo. „Apie tokį ribojimą geriau būtų kalbėti tuomet, kai medikai gautų adekvačius atlyginimus“, – įsitikinęs doc. J. Kairys.

Pataisas vadina monopolinėmis

Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ generalinis direktorius Darius Jonutis ministro teiktas pataisas vadina monopolinėmis. „Kardiolitos“ vadovo  teigimu, tokių pataisų priėmimo atveju būtų sustabdyta privačios medicinos plėtra ir nebeliktų realios privačių bei valstybinių gydymo įstaigų konkurencijos. „Monopolijų kūrimas prieštarauja konkurencijos esmei, neskatina vystymosi, naujų metodikų diegimo. Mano manymu, tokiu atveju nukentėtų visa sveikatos priežiūros sistema, o pirmiausia – žmonės“, – pabrėžia D. Jonutis.

Pašnekovas taip pat kritiškai vertina siūlomą draudimą gydytojams dirbti tiek privačiose, tiek valstybinėse gydymo priežiūros įstaigose  ir vadina jį  prastu pasirinkimu. „Gyvendami Senajame žemyne, turime atsižvelgti į pasirinkimo laisvę, lygaus pasirinkimo laisvę. Be to, toks sprendimas galėtų padaryti meškos paslaugą valstybinėms įstaigoms. Puikiai žinau britų pavyzdį, kur dėl panašių aplinkybių daug kvalifikuotų, ypač aukšto lygio specialistų išėjo dirbti privačiai. Valstybinėje medicinoje liko „vidutiniokai“, silpnesni specialistai. Išėjo taip, kad dabartinė Didžiosios Britanijos nemokama sveikatos priežiūros sistema liko gana skurdi, o kvalifikuotos, aukšto lygio paslaugos teikiamos privačiose gydymo įstaigose“, – aiškino D. Jonutis.

Darius Jonutis
Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ generalinis direktorius Darius Jonutis ministro teiktas pataisas vadina monopolinėmis. Asmeninio archyvo nuotr.

Pašnekovas teigia, kad dabartinė Lietuvos sveikatos priežiūros sistema toli gražu nėra tobula, bet ji turėtų būti ne centralizuojama, o liberalizuojama, tobulinama, skatinamas medicinos eksportas. „Tai yra – kad kuo daugiau pacientų iš užsienio atvažiuotų gydytis į Lietuvą, o čia dirbantys gydytojai – liktų, neišsivažinėtų. O dabartiniai konkurenciją naikinantys, sistemos liberalizavimą stabdantys veiksmai tik paskatintų aukštos kvalifikacijos gydytojų emigraciją, siekiant daugiau uždirbti ir realizuoti turimas kompetencijas“, – neabejojo pašnekovas.

Paskatintų gydytojų emigraciją

Dviejose gydymo įstaigose – valstybinėje ir privačioje dirbanti I. Būtienė sako, kad jeigu įsigaliotų draudimas dirbti abiejose įstaigose, gydytoja rinktųsi darbą privačioje. Gydytojų, ypač mažesnių miestelių ligoninėse, trūksta, o toks draudimas trūkumą tik padidintų.

„Gydytojų požiūriu, jų darbo aplinka ir taip nėra gera. Dar pridėkite visus tuos ketinimus padaryti rezidentūrą mokamą, kad rezidentai privalomai turėtų „atidirbti“ rajonuose, ir panašiai. Visame pasaulyje jaunieji gydytojai palaikomi ir skatinami, tik ne Lietuvoje. O minėtas draudimas visų tų kalbų fone tik dar labiau paskatins apgalvoti emigracijos galimybę, o galbūt ją ir pasirinkti“, – pabrėžė I. Būtienė.Atgal į ateitį?

„Ministras pareiškė, kad jis už buvusį Semaškos modelį, kuris veikė sovietmečiu, ir mato perspektyvą stiprindamas išskirtinai valstybinę mediciną. Priėmus siūlomas pataisas, privati medicina nebegalėtų konkuruoti su valstybine. Sveikatos apsaugos ministras vis pabrėžia, kad jis gydytojas, bet būtų įdomu sužinoti, kada paskutinį kartą jis dirbo ligoninėje. Nes pasakyti, kad apribojus privačių gydymo įstaigų veiklą įmanoma padaryti taip, kad valstybinėse įstaigose nebeliktų eilių – absurdas. Eilės valstybinėse įstaigose – didžiulės“, – sakė gydytoja.

Ji taip pat pridūrė – imantis bet kokių reformų sveikatos priežiūros sistemoje būtina atsižvelgti į jos begalinį, neefektyviai veikiantį biurokratinį aparatą. „Ne paslaptis, kad Lietuva yra pažinčių kraštas. Taisyklingo, teisingo valdymo sveikatos priežiūros sistemoje labai trūksta, pavyzdžiui, niekaip nesugebama užkirsti kelio korupcijai. O dabar tą neefektyviai veikiančią valstybinę valdymo sistemą norima centralizuoti, o jos galias dar labiau išpūsti“, – stebėjosi pašnekovė.

Teisinis situacijos vertinimas -  rubrikoje „Aštrus pjūvis“

Mindaugas Savickas

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kad nerizikuotume savo sveikata – kelionėms patariama ruoštis iš anksto
Vasara – atostogų metas, kai dažnas keliauja į užsienio šalis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spe...
Pūslelinės pančiuose: ką galime padaryti, kad infekcija nebeatsinaujintų
Daugybei žmonių ne kartą teko patirti nemalonų dilgčiojimą prie lūpų ir vėliau išvysti atsiradusias pūsleles. Nors skaus...
Savaitgalis prie vandens telkinio: kaip saugotis infekcijų
Vasaros dienomis tesinori gulėti ant ežero ar jūros kranto ir nuolat maudytis. Bet jei neužtikrinsime tinkamos intymios...
Vandens organizme trūkumas gali sukelti ir hemorojų
Atšilus orams dauguma skuba naudotis visais lauko malonumais. Tiesa, gydytojai pastebi, kad aktyviai leidžiant laisvalai...
Oro kokybės barometras: orą teršė kietosios dalelės bei amoniakas, miglinių augalų žiedadulkės
Vasaros viduryje buvo fiksuojamas kietųjų dalelių ir amoniako koncentracijos padidėjimas ore, o žiedadulkių...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų