Per dešimtmetį rekordiškai išaugo virškinimo sistemos ligų paplitimas

Naujausia Higienos instituto analizė atskleidžia Lietuvos gyventojų ligotumo virškinimo sistemos ligomis pokyčius 2015–2024 m. Per šį laikotarpį ligotumas išaugo 25,1 proc., pasiekdamas aukščiausią ribą 2024-aisiais – kone pusę milijono šalies gyventojų.

2024 m. užfiksuotas aukščiausias ligotumo rodiklis per visą analizuojamą dešimtmetį – 493 tūkst. sergančiųjų, arba 1707,1 atvejis 10 000 gyventojų.

Kaip teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Butkutė, didėjantys ligotumo rodikliai virškinimo sistemos ligomis – tai aiškus signalas, kad privalome daugiau dėmesio skirti sveikos gyvensenos skatinimui ir žalingų įpročių mažinimui: „Duomenys pabrėžia augančią virškinimo sistemos ligų reikšmę visuomenės sveikatai ir būtinybę stiprinti prevenciją, ankstyvąją diagnostiką bei efektyvų gydymą.“

Analizuojant ligotumo virškinimo sistemos ligomis tendencijas 2015–2024 m. Lietuvoje, išskirtos trys pagrindinės virškinimo sistemos ligos / ligų grupės, kuriomis 2024 m. buvo sergama dažniausiai: stemplės ligos, gastritas ir duodenitas, dispepsija ir kt. skrandžio ligos bei dvylikapirštės žarnos ligos.

Lyginant ligotumo rodiklius pagal lytį, matyti, kad kasmet virškinimo sistemos ligomis dažniau sirgo moterys nei vyrai. Daugiausia susirgimų užfiksuota 2024 m. – sirgo 207,6 tūkst. vyrų ir 285,4 tūkst. moterų. Nuo 2015 m. abiejų lyčių suaugusiųjų sergančiųjų skaičius nuolat augo.

Darbingo amžiaus gyventojų ligotumas padidėjo 42,1 proc., o senjorų – 35 proc. Tuo tarpu vaikų ligotumas virškinimo sistemos ligomis 2015–2024 m. sumažėjo 26 proc.

Vertinant mirtingumo priežastis, virškinimo sistemos ligos 2024 m. užėmė ketvirtąją vietą tarp dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Lyginant 2015 m. ir 2024 m. duomenis, mirtingumo rodiklis nuo šių ligų padidėjo 2,5 proc., nors bendros tendencijos išlieka svyruojančios.

Tarp pagrindinių 2024 m. mirties priežasčių nuo virškinimo sistemos ligų išskiriamos trys diagnozių grupės:

• Kepenų cirozė ir fibrozė (K74) – mirtingumas per dešimtmetį padidėjo 10,1 proc. ir 2024 m. siekė 16,3 atvejo 100 000 gyventojų.
• Alkoholinė kepenų liga (K70) – mirtingumo rodiklis išaugo 11,8 proc. ir pasiekė 12,3 atvejo 100 000 gyventojų.
• Kitos žarnyno ligos (K55–K63) – vienintelė grupė, kurioje mirtingumo rodiklis sumažėjo 10,7 proc., iki 12,5 atvejo 100 000 gyventojų.

Higienos institutas nuosekliai renka, analizuoja ir skelbia statistinius duomenis apie gyventojų sveikatą, užtikrina patikimą informaciją, leidžiančią stebėti sveikatos tendencijas, vertinti pokyčius bei grįsti sprendimus visuomenės sveikatos politikoje.