Metodinėse rekomendacijose – informacija apie lytiškai plintančias infekcijas
Parengtos metodinės rekomendacijos „Lytiškai plintančių infekcijų prevencija“. Šiose rekomendacijose pateikiama informacija apie dažniausias registruojamas lytiškai plintančias infekcijas (sifilis, chlamidiozė, gonorėja ir kt.), jų simptomus, inkubacijos laikotarpius, komplikacijas, diagnostikos ir prevencijos principus.
Lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) užsikrečiama visų rūšių lytinių santykių metu (vaginalinių, oralinių, analinių). Be to, LPI užsikrėtusi motina gali infekciją perduoti kūdikiui nėštumo, gimdymo metu. Besimptomis lytiškai plintančių infekcijų periodas yra laibai įvairus: nuo kelių dienų iki kelių mėnesių ir priklauso nuo konkretaus infekcijos sukėlėjo. Pasak specialistų, LPI galima įtarti kai pasireiškia išskyros iš šlapimo takų ar lyties organų; esant skausmingam, dažnesniam šlapinimuisi; esant baltoms apnašoms varpoje, makštyje ar burnoje, bėrimams lyties organų ir kitose srityse; padidėjus kirkšnių limfmazgiams; esant skausmingumui kapšelyje, pilvo apačioje ar kai peršti, ar skauda išeinamosios angos srityje ir kiti simptomai. Anogenitalinės karpos dažniausiai atsiranda užsikrėtus žmogaus papilomos viruso infekcija. Užsikrėtus LPI gali skaudėti sąnarius.
Pasak rekomendacijų, esminiai LPI prevencijos principai apima susilaikymą nuo lytinių santykių, t.y. abstinenciją. Tai – pats saugiausias būdas neužsikrėsti lytinių santykių keliu plintančiomis infekcijomis. Jo patikimumas – 100 procentų. Taip pat rekomenduojama atidėti pirmuosius lytinius santykius; patariama būti monogamiškais; vengti atsitiktinių lytinių partnerių; atsakingai rinktis partnerius; su naujais lytiniais partneriais visada naudoti apsaugos priemones (prezervatyvus) arba vengti lytinio kontakto kai pasikeičiama biologiniais skysčiais. Taip pat svarbu anksti diagnozuoti ir išgydyti LPI. Neskiepytiems, rekomenduojama pasiskiepyti nuo virusinių hepatitų B ir A, žmogaus papilomos viruso (ŽPV).
Metodinėse rekomendacijose apžvelgiama informacija apie prezervatyvų veiksmingumą ir su tuo susijusius dažniausiai užduodamus klausimus.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014 m. užregistruota daugiau susirgimų LPI lyginant su užpernai. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, dažniausiai registruojama lytiškai plintanti infekcija – chlamidiozė, kuri negydoma gali tapti nevaisingumo priežastimi. Lietuvoje LPI dažniau registruojama tarp vyrų. Dauguma susirgusiųjų LPI – miestų gyventojai. Tai 20-34 metų amžiaus asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą. Dauguma LPI užsikrėtusių vyrų nurodė, kad turėjo 2-3 lytines partneres per pastaruosius vienerius metus, moterys – vieną; kaip infekcijos šaltinį vyrai dažniau nurodė atsitiktinį arba nežinomą asmenį, moterys – sutuoktinį ar sugyventinį bei pažįstamą asmenį.
Rengiant rekomendacijas, vadovautasi Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Jungtinių Tautų bei kitų tarptautinių organizacijų metodiniais dokumentais. Pilną metodinių rekomendacijų tekstą galima rasti ULAC interneto svetainėje www.ulac.lt
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ŽIV/AIDS, LPI ir hepatitų priežiūros skyriaus informacija
www.ulac.lt
Susiję straipsniai
