Medikai įspėja: užsikrėtusiųjų hepatitu B ar C gali būti kur kas daugiau
Apie 4,7 mln. europiečių gyvena su lėtinio hepatito B ir beveik 4 mln. su lėtinio hepatito C infekcija. Tačiau daugelis apie tai net nežino, nes dėl šios infekcijos jie nėra tikrinęsi ir jiems ji nėra diagnozuota.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), minėdamas Pasaulinę hepatito dieną, kurios šių metų šūkis – „Eliminuokime hepatitą”, primena, kad tyliąja infekcija vadinama liga kelia didesnę grėsmę nei skelbia sergamumo statistikos rodikliai. ULAC prisideda prie Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro keliamo tikslo – iki 2030 m. pašalinti virusinį hepatitą kaip visuomenės sveikatos problemą.
ULAC duomenimis, sergamumas ūmiais hepatitais B ir C Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį turi mažėjimo tendenciją, tačiau atsižvelgiant į minėtų hepatitų besimptomę ligos eigą, t.y. maždaug kas antram ar net dviem trečdaliam užsikrėtusiųjų hepatitu yra būdinga besimptominė eiga, prognozuotina, kad sergamumas virusiniais hepatitais B ir C Lietuvoje, ypač lėtiniais, yra kur kas aukštesnis, nei registruojama oficialiai.
Nors nuo hepatito C skiepų nėra, 95 proc. sergančiųjų hepatitu C per 2-3 mėnesius gali būti visiškai išgydyti nuo šios ligos ir taip užkirstas kelias hepatitų komplikacijoms: kepenų cirozei ar kepenų vėžiui. Nuo hepatito A ir B galima pasiskiepyti.
Dėl hepatitų rekomenduojama pasitikrinti visiems, kurie turėjo operacijų (įskaitant cezario pjūvį), invazines procedūras, jei padidėję kepenų (AST, ALT) fermentai, hemodializuojamiems pacientams, asmenims, kuriems buvo perpiltas kraujas iki 1993 metų, sergantiems kraujo ligomis, po organų transplantacijos, kraujo perpylimų, nors kartą vartojusiems švirkščiamųjų narkotikų, nesteriliais įrankiais atlikus manikiūrą, pedikiūrą, tatuiruotę, permanentinį makiažą; tiems, kurių šeimos nariai serga hepatitu, turintiems daug lytinių partnerių (>kaip 1 per metus), buvusiems įkalinimo įstaigose, nėščioms ir kitiems.
Susiję straipsniai
