Medicinos viešieji pirkimai ir COVID-19. Kas nutiko ir ko dar laukti?

COVID-19 virusas daugiau arba mažiau paveikė visas sritis. Tiesa, nebūtinai į blogąja pusę, kadangi skirtingi verslai labai įvairiai sureagavo į situaciją. Kol vieniems pavyko sėkmingai prisitaikyti, kiti nesusidorojo su nauja padėtimi. O kaip virusas ir kartu ekonomikos pokyčiai paveikė medicinos ir kitus viešuosius pirkimus?

Reklama

Valstybės pokyčiai – visiems sektoriams

Natūralu, kad virusas ir tuo pačiu valstybėje vykdomos pertvarkos palietė viešuosius pirkimus. Juk tai – valstybės dalis ir tik tinkamai bei skaidriai funkcionuojantys viešieji pirkimai gali garantuoti, jog lėšos bus racionaliai paskirstomos. Su įvairaus pobūdžio nesklandumais susidūrė ne tik tiekėjai, tačiau taip pat ir perkančios organizacijos. Neatitikimai buvo pastebimi pirkimų organizavimo etape (tiesa, matyti ir teigiami pokyčiai, kadangi greita reakcija – našūs rezultatai), taip pat strigo eiga, atsirado nesklandumų ir neatitikimų sutarčių sudarymo darbuose, net vykdant sutarčių nutraukimą.

Žinoma, galima pasidžiaugti, kad didžiausia dalis neatitikimų ir problemų buvo pačioje pradžioje (kovo, balandžio mėnesiais...). Šiuo metu, nors ir situacija nėra grįžusi į pradines vėžes – tikrai nebloga. Komisija bei kitos institucijos, kurios prižiūri viešųjų pirkimų darbus, akcentuoja, jog svarbiausia – nepriimti sprendimų neapgalvotai. Kuo daugiau rizikų bus įvertinta ir kuo nuodugniau bus analizuojami teisės aktai – tuo didesnė tikimybė, kad bet kokie laikini nesklandumai, kurie iškilo dėl šios situacijos – bus sutvarkyti.

Ekspertai taip pat priduria, kad kiekviena situacija yra unikali, individuali. Žinoma, jai spręsti yra pasitelkiami įstatymai, reglamentai, tačiau ir jie negali būti labai šabloniški.

Skubesnis pirkimų vykdymas

Nors šiuo metu vis labiau grįžtama į įprastas vėžes, tačiau prasidėjus karantinui Lietuvoje buvo daugiau dėmesio skiriama skubesniam rengiamų konkursų organizavimui. Apimtys išliko, prašymų pateikiamas – taip pat, tačiau buvo ieškome priemonių, kurios galėtų patį procesą padaryti kur kas paprastesniu.

Išliko ta pati sąlyga, kad mažos vertės pirkimai – gali būti skelbiami apklausos būdu, tai yra kreipiamasi į konkretų tiekėją, kad jis suteiktų tam tikras paslaugas, prekes arba darbus. Mažos vertės konkursai yra tie, kurie siekia iki 10 000 eurų be PVM arba tie, kurie dėl tam tikrų aplinkybių turėjo būti įgyvendinami greičiau, tad nebuvo galimybių skelbti viešo (tais atvejais reikalingas skubumo pagrindimas). Kai konkurso vertė yra mažesnė nei 3 000 eurai – sandoriai gali būti sudaromi tik žodžiu. Galiausiai, kai skelbiamas skubus konkursas – apie tai reikia nurodyti skelbime ir dažniausiai trumpinamas paskelbimo laiko tarpas – per pusę.

Viešojo pirkimo procesų kismas

Kalbėdami apie viešųjų konkursų procesų kismą – turime omenyje vykdymo, keitimo arba nutraukimo galimybes, kurios COVID-19 aplinkoje taip pat tapo kiek lengvesnės. Nutraukimas arba pakeitimas leidžiamas ir tais atvejais, kai tiekėjas nepatenka į force majeure kategoriją. Taip bandoma palengvinti sąlygas ir padėti tiek vienai, tiek kitai pusei gauti geriausius pasiūlymus.

Pasikartosime, kad kiekvienas atvejis yra individualus, tad jeigu tampa aktualus viešųjų pirkimų nutraukimas arba pakeitimas – jis vertinamas asmeniškai analizuojant tam tikrus pokyčius.

Ryškiausi viešųjų pirkimų keitimo niuansai priimti paskutiniu metu yra šie:

• Sutartyse galima nurodyti pirkimų sutarties keitimo galimybes. Žinoma, jos turi būti pateikiamos labai aiškiai ir sistemingai, negalima palikti jokių dviprasmiškumų, kurie keltų klausimus.
• Taip pat tais atvejais, kai sutarties keitimas tampa būtinybe dėl tam tikrų aplinkybių. Žinoma, reikia jas įrodyti.

Išlygos taikomos ypač tokiu atveju, kai sudaromos sutartys dar tuomet, kol nebuvo realiai įvertinta viruso grėsmė ir tuo pačiu kaip ji gali pakeisti, pavyzdžiui, verslo, padėtį. Jeigu tiekėjas jau žinojo, kad virusas yra ir jis daro nemažą įtaką ekonomikai – pakeitimo sąlygos kur kas sudėtingesnės ir gali būti sunkiau įrodyti, kad jos reikalingos.

Viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimas taip pat tapo paprastesnis, tačiau ir tokiu atveju reikalingas tam tikrų išlygų atitikimas. Nutraukimas yra taikomas tik išimtinais atvejais, jeigu pavyksta įrodyti, kad tam tikros aplinkybės, kurios gali būti sunkiai numatomos, to reikalauja. Visgi, tai nereiškia, kad tiekėjų arba organizacijų nelaukia jokios pasekmės. Jos yra ir kinta priklausomai nuo kiekvieno atvejo individualiai.

Skubūs pakeitimai – išimties atvejams

Kiekviena valstybinė institucija reagavo į tuos pokyčius, kuriuos atnešė COVID-19, tad natūralu, kad tam tikri pakitimai atsirado ir viešųjų pirkimo įstatymų sferoje. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad pakitimai taikomi tik išimtinais atvejais. Taip pat, kad jie gali būti laikini reaguojant į pokyčius, kurie vykdomi šalyje.

Nereikėjo ilgai laukti, kol pokyčiai bus pradedami. Patys pirmieji pradėjo galioti jau nuo kovo 19-os dienos. Buvo pakeičiamos dvi nuostatos: 46 straipsnio 5 dalis ir 72 straipsnio 3 dalis. Tai – ne tik teoriniai, tačiau praktiniai pakitimai, kadangi po jų atsirado galimybė kur kas paprasčiau vykdyti neskelbiamas tarptautines derybas.

Svarbus pakitimas, kad nuo kovo mėnesio suteikta galimybė nenustatyti tiekėjų pašalinimo pagrindų. Lygiai taip pat mažinami keliami kvalifikaciniai reikalavimai ir tuo pačiu reikalingos dokumentacijos pakitimas. Tiesa, išlygos taikomos ne visiems. Įstatymo pataisa apibrėžia, kad norint pasinaudoti tokia galimybe, turi būti būtinybė užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Taip pat papildoma, kad šios pataisos galimos tik išimtinais atvejais. Kokie tie išimtiniai atvejai? Atsakyti gana sunku, kadangi kiekvienas – nagrinėjamas privačiai.

Išimtinio atvejo apibrėžimas yra gana komplikuotas. Visgi, kai jis yra, tai yra, kai tam tikras atvejis tikrai yra išimtinis – dažniausiai nekyla neaiškumų ir ką reikia pateikti, kad tai būtų įrodoma.

Visa pirkimų procedūra taip tampa kur kas paprastesnė, tačiau reikia nepamiršti, kad žodinis susitarimas taikomas tik tokiu atveju, kai konkurso vertė yra ne didesnė nei 3 000 eurų. Kitais atvejais ji turi būti vykdoma per sistemas, žinoma, pateikiama reikalinga informacija ir tuo pačiu pasirūpinama svarbiausiais dokumentais.

Nors patys pakeitimai tikrai yra naudingi konkursuose, tačiau svarbu nepamiršti, kad jie sukurti palengvinimui, kai keliamos sąlygos dėl COVID-19 viruso tapo per daug apsunkinamos. Ką tai reiškia? Kad ne visi gali pasinaudoti išlygomis ir tuo pačiu negalima piktnaudžiauti pasiūlymais.

Europos Sąjungos pagalba verslams

Naudingos nuorodos:

Informacija apie Europos lygmeniu skelbiamus pirkimus dėl COVID:https://ec.europa.eu/

Šiuo metu Lietuvoje vykdomi pirkimai:https://pirkimai365.lt/paieska/viesieji-pirkimai

Nors viešieji pirkimai dažniausiai orientuoti į valstybinius reikmenis, tačiau galimi ir tarptautiniai pirkimai. Natūralu, kad Europos Komisija, reaguodama į Sąjungoje susidariusią situaciją, taip pat stengiasi padėti verslams dalyvauti konkursuose ir taip palaikyti ekonomiką. Bene didžiausia pagalba – net 50 mln. eurų fondas, kuris yra skirtas medicinos priemonių įsigijimui. Taip stengiamasi padėti verslininkams nenustoti teikti savo paslaugų, taip pat – vykdyti veiklą.

Ir nors Europos Komisija nepateikė labai griežtų ir konkrečių gairių, kurių reikia laikytis COVID-19 akivaizdoje „veikiantiems“ verslams ir viešiesiems pirkimams, tačiau akcentavo, kad reaguojant į kiekvienos valstybės pokyčius reikia nepamiršti bendrystės ir viešųjų pirkimų tarptautiniu lygmeniu. O jie reikalingi kiekvienai valstybei ir kiekvienam verslininkui.

Reklama