Medicinos robotai – ateitis jau šiandien(1)
Daugeliui žmonių robotai vis dar asocijuojasi su nenusakoma ir mistiška ateitimi. Tačiau ateities nebereikia ieškoti ar laukti. Robotai vis plačiau ir plačiau panaudojami įvairiose srityse. Nuo vaikų žaislų, įvairių produktų gamybos linijų iki medicinos. Čia robotų technologija jau dabar gerokai ištobulinta. Slauga, chirurgija, diagnostika, gydymo parinkimas – tik dalis medicinos sričių, kuriose jau šiandien pritaikomi robotai. Asistuoja, pakeičia žmogaus rankas, tobulina gydomojo personalo darbą arba tiesiog tampa puikiu personalo nariu.
Tad ateičiai lieka ne tik naujų robotų kūrimas, bet ir esamų technologijų tobulinimas, taikymo spektro plėtojimas. Galbūt po šimtmečio ar trumpesnio laikotarpio gydytojų net nebereikės? Vikrūs, sumanūs, su identiška žmogui mąstymo galia ir robotai važinės po ligonines ar poliklinikas, bendraudami su pacientais ir suteikdami jiems visokeriopą pagalbą? Bus matyti. O kol kas apžvelkime, kokie žymiausi, pažangiausi ir labiausiai nusipelnę robotai jau naudojami medicinos praktikoje.
Robotai slaugytojai
Ko gero, kiekvienas mūsų, vaikystėje globojamas jautrios ir mylinčios mamos rankos, sunkiai įsivaizduoja, kaip vaiką ar suaugusį žmogų slaugyti, prižiūrėti, juo pasirūpinti galėtų robotas, o ne žmogus. Tačiau pamąstykime praktiškai bei pragmatiškai. Galbūt savo nuomonę pakeisime.
Pagalvokime, kiek gyvybių būtų išgelbėta, jei baisiojo Ebolos viruso aukas būtų slaugęs ne medicinos personalas (ir vėliau virusu užsikrėtęs), bet robotas – žmogaus pagalbą ir priežiūrą atstojanti, bet infekcijoms ir virusams visiškai neimli mašina.
Be to, nereikia net Ebolos ar kito viruso protrūkio. Slaugytojų, panašias funkcijas atliekančių medicinos darbuotojų darbas, nors ir kartais neįvertinamas, yra taip pat be galo sudėtingas. Daugybė pacientų, daugybė skirtingų jų poreikių, įgūdžių bei žinių gausa ir... riboti žmogiškieji ištekliai. Taigi robotas slaugytojas ateityje turėtų tapti jau ne kokiu sunkiai įsivaizduojamu pasaulio stebuklu, bet ligoninių, medicinos personalo ir pacientų kasdienybe.
Anot Gruzijos technologijų instituto, robotai slaugytojai neabejotinai užims svarbią vietą ateities medicinoje. Jau dabar kuriami robotai, kurie padeda senyvo amžiaus žmonėms susidoroti su kasdieniais rūpesčiais, pasirūpinti savimi. Tiesą sakant, labai teigiamai bent jau keliose apklausose tokią pagalbą įvertino ir patys senyvo amžiaus žmonės. Jiems ypač aktualu buvo ne tik slauga, pagalba apsirengiant, valgant, prausiantis, vaikščiojant, bet ir pagalba namų ruošoje: valgio gaminimas, skalbimas, kambarių tvarkymas.
Neabejojama, kad kuo toliau, tuo labiau visuomenė senės ir senolių, kuriems reikia visokeriopos pagalbos, daugės. Daugės ir slaugos, medicininės bei kasdieninės pagalbos poreikis, o atitinkamo personalo stoką kompensuoti galės ne kas kita, kaip robotai slaugytojai.
Kaip pavyzdį galime pateiktį japonų robotų gamintojų „Kokoro“ kompanijos sukurtą robotą (Actroid – F), kuris ne tik atlieka medicinos slaugytojų funkcijas, bet ir atrodo kaip žmogus – kaip moteris, kuri gali judinti akis, antakius, padaryti skirtingas veido mimikas, laisvai judinti kūną, apdoroti informaciją ir veikti kaip žmogus. Darosi truputį šiurpu, ar ne?
IBM Vatsonas
Robotą Vatsoną būtų galima įvardyti kaip kognityvines technologijas, kurios geba priimti, apdoroti, analizuoti informaciją lygiai taip pat kaip žmogus. Vatsonas supranta žmogaus kalbą, gali iškelti hipotezę, remdamasis moksliniais faktais ir įrodymais. Jis mokosi palaipsniui, su kiekviena užduotimi ir žingsniu. Geriausiai mokytis Vatsonui sekasi trimis būdais: kai jį moko jo administratoriai, kai jis pasisemia patirties iš prieš tai atliktų veiksmų ar padarytų išvadų ir kai gauna naujos informacijos.
Vatsono kūrimo ir tobulinimo programoje dalyvavo dvi mokslo ir medicinos pasauliui nusipelniusios įstaigos – Teksaso universitetas ir jo vėžio tyrimų padalinys bei Niujorko vėžio centras. Su projektu dirbama jau penktus metus ir nuolat tobulinamos superkompiuterio kognityvinės funkcijos. Tobulinamas ir dar vienas svarbus dalykas ir paties roboto paskirtis – pagalba ir asistavimas gydytojams, diagnozuojant ir gydant vėžį.
Kas pastūmėjo mokslo ir medicinos įstaigas sujungti jėgas ir sukurti tokį dirbtinį protą? Ogi beprotiška mokslinių tyrimų, medicinos naujienų ir žinių gausa. Vien per pastarąjį dešimtmetį medicininių žinių padvigubėjo ir universitete medikų įgytos žinios dabar yra tik dalis to, ką gydytojui reiktų žinoti. Tačiau vienas atliktas tyrimas parodė, kad gydytojai neturi tiek daug laiko, kad kasdien galėtų skirti medicinos naujienų, mokslinių tyrimų rezultatų apžvalgai. Informacijos srautai ir kiekis tiesiog per dideli. Taigi ir medicininiai sprendimai tapo be galo sudėtingi ir kompleksiniai. Kompiuteriai iš dalies leidžia apdoroti ir susisteminti informaciją, tačiau reikėjo kažko protingesnio, artimo žmogaus protui, tik dar galingesnio. Ir štai į medicinos pasaulį atėjo Vatsonas, atsinešdamas naują medicininių technologijų erą ir siūlydamas efektyvius gydytojų darbo tobulinimo sprendimus. Nežinau kaip jums, bet bent jau man vėlgi su tokia pažangia ir žmogiška mašina bent iš pradžių dirbti būtų kiek nejauku.
Da Vinči chirurginės sistemos
Da Vinči chirurginės sistemos jas įvaldžiusiems medikams ir mokslininkams asocijuojasi su vienu svarbiu dalyku – kuo mažiau invazine, robotika pagrįsta chirurgija. Ir tokio pobūdžio technologijos kuriamos bei vystomos toliau, šis atstovas - tiesiog vienas iš pirmųjų.
Da Vinči robotai padeda gydytojams chirurgams atlikti chirurginę operaciją, parodo itin aukštos kokybės ir raiškos vaizdais operuojamų organų, aplinkinių audinių ir kt. vietas. Robotinės chirurgijos prietaisai susideda iš specialių instrumentų, įtraukiant ir itin mažą chirurginę kamerą, operacijos metu naudojamus įrankius, kaip žirklės ar skalpelis. Šio roboto pagalba chirurginės operacijos gali būti atliktos su itin kruopščių ir labai mažų pjūvių pagalba. O kuo mažesnė invazija, tuo didesnis operacijos saugumas ir mažesnė komplikacijų rizika.
Da Vinči chirurginė robotika sugeba instrumentus valdyti taip pat laisvai (kampai, posūkiai, judėjimo amplitudė), kaip ir žmogaus ranka. Net kruopščiau, tiksliau.
Originalus roboto prototipas buvo išvystytas dar 1980 metais Stenfordo tyrimų institute (JAV). Roboto sukūrimą, idėjos įgyvendinimą užsakė ne kas kita, kaip JAV karinės pajėgos. Mat šios pajėgos tuo metu siekė ir ieškojo, kaip kuo efektyviau ir lengviau padėti įvairiose karinėse operacijose nukentėjusiems kareiviams karo lauke. Tačiau 1995 metais įrenginys buvo gerokai patobulintas ir ieškoma kitokių jo panaudojimo galimybių, kurios atsirado po penkerių metų – 2000-aisiais. Būtent šiais metais Da Vinči chirurginės robotikos sistema tapo pirmąją robotikos sistema, patvirtinta amerikiečių Maisto ir vaistų asociacijos.
Šiandien kuriamos dar pažangesnės šio roboto versijos, kurios supaprastina ir didina tokių operacijų, kaip laparoskopinė, toraskopinė, efektyvumą. Taip pat pasitarnauja daugelyje kitų procedūrų: susijusių su širdimi, urologija, ginekologija, pediatrija, transoraline otolaringologija.
Ko gero, ir pacientas prieš bendrają nejautrą gali užmigti ramiau, žinodamas, kad jo sveikata atiduodama ne tik į stropių chirurgų, bet ir į preciziško roboto rankas.
Šaltiniai:
https://www.davincisurgery.com/da-vinci-surgery/da-vinci-surgical-system/
https://www.ibm.com/smarterplanet/us/en/ibmwatson/
https://cs.stanford.edu/people/eroberts/cs181/projects/2010-11/ComputersMakingDecisions/robotic-nurses/index.html
Susiję straipsniai
