Mažinamas rezidentūros vietų skaičius paskatins jaunų gydytojų emigraciją

Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų ketinimai jau šiemet radikaliai sumažinti medicinos rezidentūros valstybės finansuojamų vietų skaičių sukėlė didelį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovų susirūpinimą.

Reklama

Vyriausybės nutarimo projekte medicinos studijų krypties rezidentūros studijų programoms 2019 metais numatoma skirti tik 345 valstybės finansuojamas studijų vietas. Šiemet vientisąsias medicinos studijas Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose baigs apie 500 medicinos studentų – tad pagal dabartinį Vyriausybės teikiamą projektą gauti valstybės finansuojamas rezidentūros vietas galėtų tik apie 60 proc. absolventų.

Medicinos gydytojams rezidentūra yra privaloma, siekiant tęsti profesinę karjerą ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas – nes po vientisųjų studijų įgytas magistro laipsnis ir medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija iš principo nesuteikia galimybės verstis medicinos praktika.

Įvedus studijų krepšelio metodiką ir valstybės nefinansuojamas vietas, didelė dalis studentų prisiėmė finansinę valstybės naštą ir mediciną studijuoja savo lėšomis. Tačiau atsakingos valstybės institucijos niekada neinformavo, jog tik kas antras vientisąsias medicinos studijas bebaigiantis studentas gali tikėtis įgyti profesinę kvalifikaciją valstybės finansuojamose rezidentūros studijose. Šiuo atveju pažeidžiamas studentų teisėtas lūkestis po medicinos studijų įgyti gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją.

„Radikalus valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus sumažinimas neabejotinai žymiai pagilins vieną didžiausių sveikatos priežiūros sektoriaus problemų Lietuvoje – medicinos studijas ką tik pabaigusių gabiausių jaunųjų Lietuvos gydytojų emigraciją į kitas šalis“, – teigia LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis.

Šiuo metu Lietuvoje nėra atlikta ir viešai paskelbta nė viena kokybiška sveikatos priežiūros specialistų poreikio analizė, o rezidentūros valstybės finansuojamų vietų poreikio skaičiavimo metodika – neaiški ir nepagrįsta.

Daugiau nei prieš 20 metų tuometė šalies vyriausybė taip pat sumažino rengiamų medicinos specialistų skaičių – dėl to ir šiandien, ypatingai regionuose, stinga 40 – 45 metų amžiaus gydytojų. Todėl LSMU laikosi pozicijos, jog gydytojų rengimo apimtis reikia mažinti palaipsniui, įvertinus valstybės poreikius ir pagrįstas prognozes.

Vakarų šalyse atlikti tyrimai rodo, jog dėl migracijos, senėjančios visuomenės ir kitų veiksnių gydytojų specialistų poreikis didėja, todėl Vyriausybės sprendimas mažinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių Lietuvoje yra labai abejotinas ir neatitinka pasaulinių tendencijų.*

Pasak prof. K. Petrikonio, Vyriausybės nutarimo projektą būtina koreguoti, valstybės finansuojamų medicinos krypties rezidentūros vietų skaičių padidinant iki praėjusių metų skaičiaus ir suteikti sąlygas visiems norintiems absolventams studijuoti valstybės nefinansuojamose rezidentūros studijų programose.

Rezidentūros studijų vietų skaičių LSMU prorektorius studijoms siūlo planuoti 5 – 10 metų perspektyvai, apie sprendimus informuojant būsimus studentus, jų tėvus ir universitetus.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pritaria Lietuvos gydytojų sąjungos pozicijai. Su pozicija galima susipažinti: https://www.lgs.lt/lgs-siulo-padidinti-valstybes-finansuojamu-medicinos-krypties-rezidenturos-vietu-skaiciu/

Vyriausybė ketina priimti nutarimą artimiausiu metu.

*Naujausi Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad 2030 m., pvz., Lenkijoje truks 39 tūkst., Čekijoje ir Slovakijoje - po 7 tūkst., Slovėnijoje - 800, o JAV - 220 tūkst. gydytojų. Lietuva pilnateise EBPO nare tapo tik 2018 m. liepos 5 d., duomenų apie gydytojų poreikį dar nėra.