Limfomos gydymas temsirolimuzu efektyvus nebesant kitų gydymo galimybių

Mantijos ląstelių limfoma yra B ląstelių Ne Hodžkino limfoma, kurios prognozė viena iš blogiausių. Kadangi limfoma sąlyginai lėtai progresuoja, liga dažnai nustatoma jau pažengusių stadijų, kai atsiranda jos simptomai.

Sudėtingas išsivystymo mechanizmas

„Mantijos ląstelių limfoma yra viena iš daugelio Ne Hodžkino limfomos variantų. Jos prognozė priklauso nuo limfomos proliferacinio aktyvumo laipsnio. Jeigu liga išplitusi ir jos proliferacinis aktyvumas aukštas, ji gana sunkiai pasiduoda gydymui. Ligos simptomai, kaip ir kitų limfomų, išskirtinių požymių neturi“, - neturi paaiškino gydytoja hematologė Ligita Malciūtė.

Ligos išsivystymo mechanizmai sudėtingi, tačiau jau nustatyta nemažai pakitimų šios limfomos ląstelėje, kurie sukelia jų nekontroliuojamą dalijimąsi. Translokacija t(11:14)(q13:q32) sukelia baltymo ciklino D1 hiperekspresiją ir šis baltymas imamas nekontroliuojamai sintetinti. Jis skatina ląstelės nesustojamą dalijimąsi. Net mantijos ląstelių limfomos diagnozės nustatymui būtina padidinta ciklino D1 ekspresija audinyje, šitaip ši limfoma atskiriama nuo kitų limfomos rūšių. Ciklino D1 sintezę reguliuoja kitas baltymas, vadinamasis mTOR (mammalian target of rapamycin). Medikamentai, slopinantys šio baltymo aktyvumą, jau vartojami daugeliui kitų lokalizacijų navikų gydyti, vienas jų – temsirolimuzas – parodė gerus rezultatus gydant mantijos ląstelių limfomą.

Atsiranda gana veiksmingų preparatų

 Viena pagrindinių kliūčių intensyviam ir tuo pat metu geriausius rezultatus duodančiam mantijos ląstelių limfomos gydymui yra amžius: vyresni nei 65 metų amžiaus pacientai dažnai nėra gydomi efektyviausia chemoterapija dėl pernelyg didelės komplikacijų rizikos. Būtent intensyvi chemoterapija (CHOP, CHOP-R protokolais) ir kai kuriais atvejais kaulų čiulpų transplantacija yra vienintelė galimybė išgydyti šią ligą. Ligai atsinaujinus ar chemoterapijos metu progresuojant, taip pat vyresnio amžiaus pacientams iki šiol nebuvo efektyvių gydymo metodų, tačiau pastaraisiais metais atsirado nemažai potencialiai veiksmingų medikamentų. Tarp jų yra mTOR inhibitorius temsirolimuzas, proteasomų inhibitorius bortezomibas, taip pat lenalidomidas ir talidomidas.

Trečios fazės multicentriniame tyrime dalyvavo 161 pacientas. Pacientams buvo diagnozuota progresuojanti mantijos ląstelių limfoma, iki įtraukimo į tyrimą jau gydyta 2-7 preparatais ir schemomis. yrimo dalyviai suskirstyti į 3 grupes, dviejose grupėse ligoniams skirtas gydymas temsirolimuzu skirtingomis dozėmis, trečiojoje grupėje tolesnį gydymą pacientams parinko ir skyrė gydytojai savo nuožiūra, dažniausiai pacientai buvo gydomi gemcitabinu ir fludarabinu. Gydymo temsirolimuzu grupėse nustatytas beveik du kartus ilgesnis laikas iki ligos progresavimo, o didžiausią vaisto dozę gavusiems pacientams nustatytas ilgesnis bendras išgyvenamumas, tačiau pastarasis rodiklis nebuvo statistiškai patikimas. Šiuo metu jau vyksta tyrimai gydymui skiriant temsirolimuzą kombinuojant su chemoterapiniais ir imunoterapiniais vaistais (BERT ir STORM studijos).

Lietuvoje nepatvirtinti

Gydytoja hematologė L. Malciūtė „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, jog Lietuvoje Ne Hodžkino limfoma gydoma standartine chemoterapija bei transplantacija. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligonio amžiaus, ligos aktyvumo ir kitų kriterijų.

Temsirolimuzas Lietuvoje nepatvirtintas ir mantijos ląstelių limfomai  gydyti neskiriamas.

“Tam, kad galėtume įtraukti pacientus į klinikinius tyrimus, šie tyrimai turi vykti mūsų centruose. Šiuo metu tokie tyrimai Lietuvoje nevyksta, kadangi neturėjome pasiūlymo juose dalyvauti”, - sakė gydytoja hematologė.

vlmedicina.lt

Šaltiniai

Dreyling M et al. Rituximab maintenance after combined immuno-chemotherapy significatly prolongs duration of remission in elderly patients with mantle cell lymphoma. Onkologie 2011:34, 6, 1-305

Hess G et al. Phase III study to evaluate temsirolimus compared with investigators choice therapy for the treatment of relapsed or refractory mantle cell lymphoma. J Clin Oncol 2009; 27, 3822-9.