Vaikui padidėjęs kaklo limfmazgis. Ar tai limfoma?(1)

Klausimas. Prieš tris savaites ant 4 metų sūnaus kaklo dešinėje pusėje pastebėjau padidėjusį limfmazgį, vaikas niekuo nesirgo nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio. Kreipėmės į šeimos gydytoją, gydytoja matė šiek tiek paraudusią gerklytę. Darėme kraujo tyrimą (buvo normos ribose, nusėdimas - 8), konsultavomės pas odontologą, tyrėmės ultragarsu (matė infiltruotą limfmazgį 2 cm), po savaitės nesumažėjus limfmazgiui skyrė antibiotikus, 6 dienų kursą (biodroksil), po dviejų savaičių limfmazgis šiek tiek sumažėjo (pasidarė plokštesnis). Šeimos gydytoja siuntė pas LOR gydytoją (viskas iš šios pusės gerai, yra tik adenoidai), tada šeimos gydytoja skyrė kursą kitų antibiotikų. Praėjo 3 savaitės, tačiau limfmazgis vis yra, šeimos gydytoja ketina siųsti pas vaikų chirurgą. Ar tai gali būti limfoma? Ar pagal bendrą kraujo tyrimą šeimos gydytoja gali įtarti, kad vaikas serga onkologine liga? Jūratė.

Reklama

Atsakė LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų onkologijos ir hematologijos sektoriaus vadovė dr. Giedrė Rutkauskienė.

Padidėję limfmazgiai vaikų amžiuje pastebimi dažnai. Net apie 20-25 procentų sveikų, niekuo nesiskundžiančių vaikų galima užčiuopti limfmazgius vienoje ar keliose srityse. Kartais gali būti čiuopiami ir normalūs limfmazgiai, todėl labai svarbu žinoti, koks limfmazgis yra normalaus dydžio, o kuris - padidėjęs. Normalus limfmazgis yra standus, paslankus, neskausmingas, ovalios formos, apie 1 cm skersmens darinėlis, dažniausiai vaikams čiuopiamas kakle,  požandikaulinėje srityje, pažastyse.

Didesnį nei 1,5 cm skersmens limfmazgį laikome padidėjusiu. Dažniausia limfmazgių padidėjimo priežastis vaikams - tai virusinės ar bakterinės infekcijos. Jų metu sritiniuose limfmazgiuose bręsta imuninio atsako ląstelės, gaminami antikūniai, todėl limfmazgis „sureaguoja“, paburksta, tampa šiek tiek skausmingas - ši būklė vadinama reaktyviu limfmazgio padidėjimu. Tokiu atveju gydoma pagrindinė priežastis, bakteriniam uždegimui slopinti skiriami antibiotikai. Limfmazgis sumažėja, nurimus uždegimui, t.y. maždaug po 3-6 savaičių.

Kartais infekcija gali patekti į patį limfmazgį - vystosi limfmazgio uždegimas. Limfmazgis stipriai padidėja, būna labai skausmingas, oda paraudusi, čiuopiamas minkštas, be aiškių ribų limfmazgis, kuris gali ir supūliuoti. Gydymas vien antibiotikais neveiksmingas, reikalingas operacinis gydymas - limfmazgis prapjaunamas, išvalomi pūliai.

Kur kas rečiau limfmazgio padidėjimas gali būti ir kraujo ar kitos piktybinės ligos (pavyzdžiui, limfomos) išraiška. Tuomet limfmazgis būna kietas, fiksuotas su aplinkiniais audiniais ir nepaslankus, neskausmingas.

Norint nustatyti limfmazgio padidėjimo priežastį, svarbu laiku konsultuotis su patyrusiu specialistu - vaikų hematologu. Jis įvertins limfmazgio vietą, konsistenciją, dydį, bendrą vaiko būklę, esant reikalui, paskirs ultragarsinį ar kitus vaizdinius tyrimus. Atliekami ir bendrieji kraujo tyrimai, tačiau jų rodikliai nėra tokie svarbūs piktybinės ligos (pvz., limfomos) diagnostikai. Tiksliausias tyrimas, kai įtariama piktybinė liga - limfmazgio biopsija. Ji atliekama visais atvejais, kai yra bent menkiausias limfomos įtarimas, arba, kai skiriant gydymą, limfmazgis nemažėja.

Iš p. Jūratės pasakojimo atrodytų, kad jos sūnui yra su lėtine infekcija (adenoidais) susijęs limfmazgio padidėjimas, nedaug reaguojantis į gydymą antibiotikais. Tokiu atveju mes dažniausiai patariame limfmazgį stebėti, ar nedidėja. Nors tiksliau pasakyti, kokia limfmazgio padidėjimo priežastis ir ar nėra piktybinės ligos, galima tik apžiūrėjus ir ištyrus vaiką.

Jei Jums, p. Jūrate, kyla abejonės ar nerimas, Jūs visada galite kreiptis į specialistus vaikų hematologus, konsultuojančius LSMUL Kauno klinikose Vaikų konsultacinėje poliklinikoje.