Kai vasara baigiasi ir prasideda rudens melancholija
Rudens ženklus kiekvienas pajunta savaip. Kai rugpjūtį netoli mano namų imdavo būriuotis gervės ir pievose nusėsdavo rūkas, vasara man jau santykinai baigdavosi. Apimdavo savotiškas liūdesys. Tačiau kas iš tikrųjų su mumis vyksta, kai vasara užleidžia vietą rudeniui?
Komentaro autorė – Ilona Petrovė, portalo vlmedicina.lt redaktorė
Esmė juk visai ne tai, kad keičiasi metų laikai. Paprasčiausiai mes gauname gerokai mažiau natūralios šviesos, o tai paveikia mūsų hormonus, kurie savo ruožtu daro įtaką savijautai, sveikatai ir t. t. Nesibaigianti grandinė.
Tik vienus metų kaita labiau paveikia, o kitiems – nė motais. Tarkim, rudenį kai kuriems žmonėms natūraliai norisi miegoti ilgiau. Tai patvirtina ir gana dideli tyrimai.
Štai pernai paskelbta, kad mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 73 mln. naktų miego duomenų, surinktų iš beveik 117 tūkst. suaugusiųjų[1]. Pasirodo, Šiauriniame pusrutulyje žmonės žiemą miegojo vidutiniškai 15–20 min. ilgiau nei vasarą. Sezoninis skirtumas buvo mažesnis regionuose, esančiuose arčiau pusiaujo. Tai nėra milžiniškas skirtumas, tačiau jis rodo įdomų dalyką: miegas vis dėlto nėra toks jau nepriklausomas nuo metų laiko.
O kaip „rudeninė depresija“? Ar jaučiate ją? Kaip ji jums pasireiškia? Mano viena bičiulė juokaudama sako, kad tamsią, šaltą ir niūrią rudens dieną ji tiesiog nori susisukti į pledą ir nieko nedaryti. Ir taip sulaukti vasaros.
Taip, mokslininkai tyrė ir sezoninius nuotaikos pokyčius. Štai suomiai aiškinosi, kaip metų laikai veikia miegą, nuotaiką, energiją, socialinį aktyvumą, apetitą ir net svorį[2].
Rezultatas gana iškalbingas: 70 proc. dalyvių nurodė sezoninius miego, socialinio aktyvumo, nuotaikos arba energijos pokyčius, o 40 proc. iš jų – dar ir sezoninius apetito ar svorio pasikeitimus.
Žinoma, nereikėtų tiesiogiai suprasti, kad tie 70 proc. žmonių sirgo depresija. Ne, tiesiog daugelis pastebi, kad savijauta skirtingais metų laikais nevienoda.
Nereikia nė mokslinių tyrimų. Dar prieš kokį 100 metų Lietuvos žmonės gyveno žemės ūkio darbų ir gamtos ritmu. Ilgėjant dienoms buvo priversti aktyviau gyventi, kitaip ar suspėsi tiek darbų nudirbti. Natūralu, kad vėstant orams valgė sotesnį maistą ir lėčiau gyveno. Taigi aktyvūs vasarą ir tingūs žiemą. Tik nemanau, kad tokius pasikeitimus kas nors labai sureikšmino. Tiesiog toks gyvenimas.
Dar vienas šiuolaikinio gyvenimo rudens palydovas – „susilpnėjęs imunitetas“. Tuoj pasipils aiškinimai ir įvairios teorijos, kaip jį „sustiprinti“. Vieni mokslininkai ir medikai sako, kad imuninė sistema iš tiesų keičiasi pagal metų laiką, kiti, priešingai, kategoriškai nesutinka. Jų nuomone, per daug paprasta pasakyti, kad „silpnėja imuninė sistema“. Taip, rudenį ir žiemą padaugėja kvėpavimo takų infekcijų, bet tik dėl to, kad mes daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, prasčiau vėdiname patalpas, be to, keičiasi temperatūra, drėgmė ir t. t.
Rudenį keičiasi ne tik savijauta. Daugeliui – turintiems mokyklinio amžiaus vaikų – ruduo reiškia apsivertusį pasaulį, t. y. visiškai pasikeitusį, chaotišką visos šeimos gyvenimo ritmą ir grafiką. Ką ten šeimos, keičiasi ir miestų gyvenimas, pavyzdžiui, nesibaigiančios transporto spūstys. Po mėnesio antro chaosas įprastai liaujasi.
O rytoj... Jau rugsėjo 1-oji. Palydėkite savo vaikus, anūkus, gal ir proanūkius į darželius ir mokyklas. Išgyvensime ir tas spūstis, ir tą nerimą. Nespėsim veltinių padėti į lagaminą, žiūrėk, jau ir kita vasara.
Svarbu, kad melancholinis liūdesys neateitų ilgam. Juk nieko tokio, jei šiek tiek pasikeičiame mes, pasikeičia mūsų įpročiai. Ir tegu ne tokie energingi, tegu. Juk ruduo – ne diagnozė.
Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.
Susiję straipsniai
