Lietuvos ūkininkai ir maži perdirbėjai atrado naują nišą – išskirtinės kokybės pieno produktus

 Ūkininkai ir maži pieno perdirbėjai atrado naują rinkos nišą – išskirtinės kokybės pieno produktus, todėl žada imtis jų gamybos. Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkai, įgyvendindami projektą „Išskirtinės kokybės pieno ir jo gaminių ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“, 2012 m. birželio-spalio mėn. atliko parodomuosius bandymus ir organizavo žemdirbiams bei perdirbėjams lauko dienas. Didelio susidomėjimo sulaukę renginiai paskatino ūkininkus ir perdirbėjus imtis didesnės pridėtinės vertės išskirtinės kokybės žaliavinio pieno perdirbimo.

Išskirtinės kokybės produktų gamybą skatina ES

Dar 2006 metais Europos parlamentas priėmė reglamentus, kurie nustatė reikalavimus išskirtinės kokybės produktams. Jų Europos Sąjungoje gaminama labai mažai, o Lietuvoje tokių maisto produktų, išskyrus išskirtinės kokybės bičių produktus bei išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir daržoves beveik jokioje parduotuvėje nusipirkti neįmanoma. Pasak Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininko Algirdo Liutkevičiaus, teisinė bazė tokių produktų gamybai jau yra, tačiau kol kas tiek perdirbėjai, tiek ūkininkai to nesiėmė. „Mūsų vartotojas darosi reiklesnis, ieško išskirtinės kokybės produktų, kurie savo natūralumu, maistingumu bei kokybinėmis savybėmis pranoktų jau esančius rinkoje. Populiarėja ir aplinkosauga, kuriai taip pat keliami didesni reikalavimai, todėl išskirtinės kokybės produktų gamintojai taiko technologijas, kurios tausotų aplinką. Šių aukštesnės kokybės ir maistinės vertės produktų gamyba yra remiama valstybės penkerius metus. Kompensuojamos išlaidos, susiję su išskirtinės kokybės produktų sertifikavimu bei gamyba. Todėl tai gera paskata imtis išskirtinės kokybės pieno produktų gamybos. Deja, didieji pieno perdirbėjai galimybių gaminti išskirtinės kokybės pieno produktus neturi dėl būtinybės greitai perdirbti žaliavą. Pienas turi būti perdirbamas per 28 valandas nuo karvių pamelžimo, todėl tai puiki ūkininkų ir mažų perdirbėjų verslo niša“, - aiškina dr. A. Liutkevičius.

Pašnekovo teigimu, išskirtinės kokybės pieno produktai gaminami iš labai aukštos kokybės pirminės žaliavos (pagal bakteriologinius rodiklius ši žaliava pranoksta rodiklius, šiai dienai keliamus aukščiausios rūšies pienui), be to baltymų kiekis išskirtinės kokybės žaliaviniame piene turi būti ne mažiau kaip 10 % aukštesnis nei bazinis, jų gamyboje sudedamosios pieno dalys negali būti keičiamos ne pieno kilmės sudedamosiomis dalimis, negalima naudoti sintetinių maisto priedų, draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, draudžiama naudoti biocheminius procesus skatinančias priemones. Išskirtinės kokybės pieno gaminių biologinė vertė turi būti išsaugoma technologinio proceso metu, o bent vieno iš gaminių mineralinių medžiagų (Na,Mg,P,K,Ca,Fe,Zn,Se,J) ir (arba) vitaminų (A,D,E,B1,B2,PP,niacino, folio r.,B6,B12,C) kiekis turi būti didesnis nei šiuo metu nustatytas vidutinis.  

Greitas pirminės pieno žaliavos perdirbimas, žemas jos bakteriologinis užterštumas, geresnės maistinės savybės, šiuolaikiniai pieno perdirbimo technologiniai procesai lemia labai geras galutinių produktų skonines savybes ir kokybę. 

Pagrindiniai reikalavimai, kurie keliami išskirtinės kokybės pieno ir jo gaminių gamybai, yra šie:

Bendras bakterijų skaičius išskirtinės kokybės piene, įvertintas pagal visų tyrimų, atliktų per 2 mėnesius, geometrinį vidurkį, turi būti ne didesnis kaip 75 tūkst. KSV/ml, o somatinių ląstelių skaičius piene įvertintas pagal visų tyrimų, atliktų per 3 mėnesius, geometrinį vidurkį, turi būti ne didesnis kaip 250 tūkst./ml;

Pienas turi būti pradėtas perdirbti per 28 val. nuo pamelžimo arba per 12 val. nuo atvežimo į įmonę;

Gaminiuose sudedamosios pieno dalys negali būti keičiamos ne pieno kilmės sudedamosiomis dalimis;

Negalima naudoti maisto priedų;

Gamybai gali būti naudojamos tik vietinės gamybos sudedamosios dalys. Nevietinės kilmės sudedamosios dalys naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione;

Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų;

Draudžiama naudoti biocheminius procesus skatinančias priemones;

Perdirbti produktai gali būti ženklinami kaip IKP, jei gamyboje panaudota ne mažiau kaip 80 proc. pagal Taisykles sertifikuotų žaliavų. 

Ūkininkai idėją priėmė teigiamai

Parodomųjų bandymų pas ūkininkus bei mažose įmonėse metu mažo našumo technologine įranga buvo gaminamas išskirtinės kokybės geriamasis pienas bei jo gaminiai, tokie kaip raugintas pienas, kefyras, jogurtas, grietinėlė, grietinė, varškė, varškės sūris, fermentinis sūris be nokinimo, saldžios ir raugintos grietinėlės sviestas, gėrimai iš išrūgų ir pasukų.

Parodomieji bandymai bei jų metu gauti rezultatai parodė, jog ūkiuose ir mažose įmonėse periodinio veikimo mažo našumo technologine įranga galima pagaminti konkurencingus, aukštos pridėtinės vertės ir paklausius rinkoje išskirtinės kokybės pieno produktus

Žemės ūkio bendrovės „Šaltekšnis“ vadovė Aldona Astrauskienė tvirtina, kad išskirtinės kokybės pieno produktai yra labai panašūs į natūralius kaimiškus produktus, kuriuos bendrovė jau gamina. „Išskirtinės kokybės pieno produktai galima sakyti yra tokie, kokius mes jau dabar gaminame, naudodami tik raugą, druską, desertiniams sūriams – razinas, aguonas, pieno gėrimui – mieles. Daugiau jokių priedų nededame“, - teigia A. Astrauskienė.

Parodomuosiuose bandymuose ir lauko dienose dalyvavusi žemės ūkio bendrovės vadovė A. Astrauskienė sakė, jog kai kurias parodomųjų bandymų metu naudotas technologijas pritaikys savo įmonėje.  „Mus labai sudomino iš išrūgų gaminamas gėrimas, kuris yra visiškai kitoks negu mes gaminame. Taip pat įdomus sprendimas – sulčių ekstrakto panaudojimas. O ypatingai sudomino nebrandintas lydytas sūris. Tai bandysime gaminti ir mes nusipirkę papildomos įrangos“, - įspūdžiais dalijosi žemės ūkio bendrovės „Šaltekšnis“ vadovė A. Astrauskienė.

Šakių rajone ūkininkaujantis ūkininkas Vytautas Valtys teigia, kad kol kas nieko savo ūkyje neperdirba, tačiau galvoja apie išskirtinės kokybės pieno produktų gamybą. „Galvoju teigiamai apie išskirtinės kokybės pieno produktų gamybą, todėl tai rengiuosi daryti ir savo ūkyje. Kadangi buvo labai įdomūs ir naudingi mokymai, aš kai ko taip pat išmokau, todėl tikiu, kad tai labai naudingas dalykas.“, - teigia ūkininkas V. Valtys.

Panevėžio rajono žemės ūkio kooperatyvo „Ėriškių pienas“ vadovė Jūratė Karpavičiūtė pasakoja, kad kol kas išskirtinės kokybės pieno produktų negaminanti, tačiau apie tai galvojanti. „Dar išskirtinės kokybės pieno produktų negaminame, bet apie tai galvojame. Manome, kad tai perspektyvu, nes rinkoje yra vis daugiau norinčių natūralių produktų“, - pastebi J.

Karpavičiūtė.

Kokie išskirtinės kokybės pieno produktai perspektyviausi?

Manoma, kad šiuo metu perspektyviausia Lietuvoje gaminti išskirtinės kokybės geriamąjį pieną bei labiausiai vartojamus jo gaminius. Išskirtinės kokybės pieno produktų sąraše turėtų būti raugintas pienas, kefyras, jogurtas, grietinėlė, grietinė, varškė, varškės sūris, fermentinis sūris be nokinimo, saldžios ir raugintos grietinėlės sviestas, gėrimai iš išrūgų ir pasukų.

vlmedicina.lt