Lietuvos slaugytojus džiugina tik užsienio ekspertų pagarba

Penktadienį minėdami Tarptautinę slaugytojų dieną Vakarų Lietuvos slaugos specialistai galėjo pasidžiaugti nebent tuo, kad jau kartkartėmis gydytojai kreipiasi į juos patarimo dėl slaugos, o užsienio ekspertai puikiai vertina jų parengimą. Daugiau džiaugsmo nelabai kas slaugytojams ir teikia - nei algos deramai auga, nei darbo krūviai mažėja.

Reklama

Prestižas auga

Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto dekanė Vida Staniulienė pasidžiaugė, kad slaugytojų prestižas Lietuvoje metai iš metų auga. "Turbūt pastebite, kad ir gydytojai jau mūsų klausia, kaip slaugyti, o jei neklausia, pasitiki, kad mes savo darbą išmanome", - apie pokyčius kalbėjo dekanė.

V. Staniulienė atkreipė dėmesį, kad Europos Parlamento direktyvoje užsimenama apie būtinybę plėsti slaugytojų kompetencijas.

Norėdama pakelti į šventinę konferenciją susirinkusių specialisčių savivertę, ji pabrėžė, kad į Europos Komisijos griežtai reglamentuojamų profesijų sąrašą įtraukta ir slaugytojo specialybė šalia gydytojo, odontologo, kineziterapeuto, veterinaro, farmacininko ir architekto.

"Mes negalime įgyti diplomo, jei jis neatitinka 55 direktyvos, kurioje numatyta, kad 50 proc. slaugos studijų turi sudaryti klinikinė praktika", - aiškino dekanė.

Ruošia užsieniui

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Klaipėdos skyriaus pirmininkė Vaida Lebedeva pristatė beveik 25-erius metus gyvuojančios organizacijos veiklą. Primindama LSSO praėjusių metų siekį, kad Sveikatos apsaugos ministerija išsikeltų prioritetą pakelti slaugytojų atlyginimus, V. Lebedeva su apmaudu konstatavo, jog, nors daugelyje šalies įstaigų slaugytojų algos pakilo apie 20 proc. (dažniausiai - padidinant priedus, o ne bazinį atlyginimą), kai kuriose įstaigose priedai buvo visai nuimti.

Kalbėdama apie kitus šios profesijos skaudulius, pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Lietuva ir Slovakija - vienintelės ES šalys, kur slaugytojų tendencingai mažėja.

"43 proc. baigusių studijas nedirba Lietuvoje. Todėl liūdnai juokaujame, kad Lietuva ruošia specialistus užsieniui", - sakė V. Lebedeva.

Kokių priemonių Lietuvai reiktų imtis, kad padėtis pasikeistų?

VLMEDICINA.LT kalbinta V. Staniulienė visų pirma prabilo apie slaugytojų darbo krūvių reglamentavimą: "Slaugytojos, įgydamos bakalauro diplomą, turi pakankamai darbui reikalingų kompetencijų, bet dažnai įstaigose tenka dirbti su itin dideliu pacientų skaičiumi, todėl jos tiesiog fiziškai nebeturi galimybių dirbti taip, kaip yra paruoštos. O didžiausia problema yra ta, kad veikdamos tokioje didelėje organizacijoje kaip LSSO, slaugytojos neišsikovoja didesnės jos galios. LSSO turėtų ministerijai iškelti reikalavimus atlikti tyrimus bei reglamentuoti pacientų skaičių vienam slaugos specialistui psichiatrijoje, reanimacijoje, poinsultiniame skyriuje bei kituose. Tas normatyvas turėtų leisti slaugytojai dirbti kokybiškai. O dabar kiekviena įstaiga tvarkosi pagal savo biudžetą ir pasitaiko net tokių atvejų, kai viena slaugytoja paliekama budėti su 40 poinsultinių pacientų".

Kalbėdama apie neadekvačių išsilavinimui atlyginimų problemą kaip gerą pavyzdį dekanė pateikė Danijos patirtį: "Šios šalies slaugytojų asociacija kartu su Sveikatos ministerija yra numačiusi įvairias atlyginimų normas, atestuojant slaugytojus. Pradedantysis specialistas gauna vienokią algą, besispecializuojantis tam tikroje srityje, pavyzdžiui, intensyvioje terapijoje, - jau didesnę. Ir slaugytojai yra reguliariai atestuojami, kaip ir mes, Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai. Ir Danijos slaugytojų asociacija vyriausiems gydytojams neleidžia mažinti atlyginimų. Ji išsireikalauja, kad slaugos specialisto atlyginimas atitiktų jo užimamą poziciją bei išsilavinimą. O Lietuvos LSSO neturi tokio stipraus balso. Manau, kad mūsų šalyje slaugytojų atlyginimus turėtų reguliuoti SAM specialistai. Dabar gi yra nonsensas. Ar bakalauro, ar magistro diplomą turintis slaugytojas gauna tokį patį atlyginimą. Viskas priklauso nuo įstaigos vadovo".

Daugiau darbuotojų

Buvusi viena pirmųjų LSSO Klaipėdos skyriaus pirmininkių Eugenija Petrokienė portalui sakė neturinti kompetencijos atsakyti, kokių priemonių dera imtis mūsų šalyje, kad slaugytojų algos pakiltų, bet pabrėžė esanti įsitikinusi, kad visų pirma įstaigose reikia didinti slaugos specialistų skaičių.

"Nes su dabartiniu krūviu net ir pačios geriausios ir kvalifikuočiausios tiesiog fiziškai nepajėgia kiekvienam pacientui skirti deramai dėmesio. O ir kalbant apie algas, kad ir sakoma, jog už pinigus laimės nenupirksi, bet kiekviena juk turi šeimą, vaikus. Ir kaip ji gali suteikti džiaugsmo pacientui, jei pati nelaiminga?"