Lietuvos medikai pirmą kartą sėkmingai atskyrė smegenų pusrutulius
Pirmą kartą Lietuvos neurochirurgijos istorijoje Kauno klinikų medikai sėkmingai atliko itin sudėtingą smegenų operaciją – nesveikąjį smegenų pusrutulį atjungė nuo sveikojo. Šis metodas taikytas dvejų metukų pacientei, sirgusiai epilepsija.
Gustei tebuvo 3 mėnesiai, kai mama pastebėjo pirmuosius epilepsijos priepuolius. Bėgant laikui padėtis blogėjo.
„Iš pradžių galvojau, kad kokie pilvo spazmai, paskui prasidėjo gydymas, o ji į jokius vaistus nereagavo. Kad ir ką skirdavo, keisdavo komponentus, bet gydymas nesisekdavo“, – pasakoja kūdikio mama.
Gustė turėjo įgimtą smegenų vystymosi defektą – vienas pusrutulis buvo nevisiškai teisingai išsivystęs, jame kilo epilepsinis aktyvumas, einant laikui jis išplito visose smegenyse, ir nors priepuoliai rodos nebuvo dideli, tačiau jie darė savo darbą – smegenų epileptizacija buvo tokia ryški, kad neleido mergaitei vystytis.
Atkakliai nesitraukianti liga nepaliko pasirinkimo – medikai ryžosi mergaitę operuoti. Šių metų gegužę jai atlikta pirmoji Lietuvoje hemisferotomija – nesveikasis smegenų pusrutulis atjungtas nuo sveikojo.
„Tai – tikrai pirmoji operacija, kurią atlikti svajojo ir mūsų mokytojai, ir prof. Jaržemskas (vienas iš pradininkų), tačiau niekas nedrįso, kadangi tuo metu ir galimybės buvo ribotos, ir pasekmės dažnai skausmingos“, – teigia Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų chirurgijos sk. vadovas prof. Vytenis Pranas Deltuva.
Po operacijos neliko priepuolių, o taikant reabilitaciją mergaitės raida sparčiai žengia į priekį.
Tokių sėkmės istorijų neabejojama bus ir daugiau. Neurochirurgijos klinikoje įsteigtas Funkcinės neurochirurgijos sektorius, čia dirbantys jauni gydytojai Andrius Radžiūnas ir Mindaugas Urbonas gilinasi į epilepsijos chirurgijos subtilybes. Struktūriniai pokyčiai leidžia efektyviau diagnozuoti ir greičiau parinkti tinkamą gydymą.
„Pacientas ištiriamas atliekant encefalografijas, rašant jas nakties metu, jeigu reikalinga – įsodinant elektrodus, pagal protokolus atliekant kitus vaizdinius ar psichologinius tyrimus, ir nustatoma, kokio pobūdžio galėtų būti operacija, kokios rizikos kyla“, – sako Kauno klinikų vaikų neurologė prof. Nerija Vaičienė-Magistris.
Nors chirurginis epilepsijos gydymas atrodo kraštutinis sprendimas, apie jį turėtų pagalvoti gydymu nusivylę ligoniai. Kai epilepsija atspari vaistams, besikartojantys priepuoliai padaro daugiau žalos smegenims nei operacija.
Loreta Mačiulienė,
Susiję straipsniai
