Lietuvos gyventojai nelinkę judėti

Reguliariai judant ir mankštinantis galima pagerinti savijautą, išvengti ligų ir prailginti gyvenimo trukmę. Tačiau Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimas parodė, kad mūsų šalies gyventojų, ypač jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių, fizinis aktyvumas yra nepakankamas.

Pirmasis išsamus tyrimas

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimas, kurio metu pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengtą „Tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną“ (GPAQ) ir nustatytas jo analizės gaires, apklausta daugiau nei tūkstantis 15-74 metų asmenų.

Pildant anketas buvo įvertintas suaugusių gyventojų fizinis aktyvumas darbe, kasdienėje veikloje (namų ruoša, sodo, daržo priežiūra), laisvalaikiu ir judant iš vienos vietos į kitą.

Tyrimo rezultatai pernelyg nenudžiugino. Paaiškėjo, kad nemažos dalies lietuvių gyvensena yra nejudri, pernelyg daug laiko praleidžiama sėdint, laisvalaikis pasyvus.

Vyrai aktyvesni už moteris

Pasak SAM Visuomenės sveikatos departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo dr. Almanto Kranausko, apibendrinus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad daug gyventojų dirba profesinį fizinį darbą arba užsiima jam lygiaverte veikla buityje, todėl aukšto fizinio aktyvumo grupei galima priskirti 53,8 proc., vidutinio ir žemo fizinio aktyvumo grupėms - atitinkamai 22,1 proc. ir 24,1 proc. Lietuvos gyventojų.

„Vertinant fizinio aktyvumo lygį pagal lytį, nustatyta, kad aukšto fizinio intensyvumo grupei priklauso daugiau vyrų (57,3 proc. visų vyrų) negu moterų (50,6 proc. visų moterų). Vertinant pagal išsilavinimą, aukšto fizinio intensyvumo grupei priklauso daugiau žemesnį nei aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų (58,3 proc.)“, - tyrimo rezultatus apžvelgė A.Kranauskas

Tingus laisvalaikis

Mūsų šalies gyventojai vidutinio ir didelio intensyvumo fizinei veiklai (įskaitant profesinę), per dieną skiria vidutiniškai 223 minutes. Mažiausiai laiko fizinei veiklai skiria aukštąjį išsilavinimą turintys Lietuvos gyventojai (168 min.), o vertinant pagal amžių - vyriausi (61-74 m. amžiaus asmenys - 139 min.) ir jauniausi tirti asmenys (15-25 m. - 197 min.).

Kadangi didelė gyventojų dalis dirba fizinių pastangų reikalaujantį profesinį darbą, todėl stebimas bendras pasyvus laisvalaikis. „Nustatyta, kad tik kas vienuoliktas respondentas laisvalaikį leidžia užsiimdamas didelio, o penktadalis - vidutinio intensyvumo fizine veikla. Net trys ketvirtadaliai apklaustų asmenų laisvalaikiu neužsiima jokia fizine veikla, tarp moterų tokių buvo daugiau nei 80 proc. (82,8 proc.). Toks pasyvumas ypač nepageidautinas tiems, kurie ir darbe neturi fizinės veiklos“, - teigė A.Kranauskas.

Jaunimas nejuda nei darbo metu, nei laisvalaikiu

Tyrimo rezultatai parodė, kad pėsčiomis vaikšto ar dviračiu važinėja 75 proc. apklaustų asmenų. Toks judėjimas jiems vidutiniškai per dieną užima 80 minučių. Moterys mobilesnės už vyrus, o mažiausiai vaikštančių yra tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų (68 proc.).

Vertinant pagal amžių, daugiausiai laiko ėjimui pėsčiomis / važiavimui dviračiu skiria 46-60 metų amžiaus respondentai (vidutiniškai 86 min.).

Gyventojai sėdėdami (darbe, prie televizoriaus, kompiuterio, skaitydami, megzdami ir pan.) kasdien praleidžia

vidutiniškai apie 5 valandas.

„15-25 metų asmenys sėdimai veiklai vidutiniškai skiria beveik valanda daugiau nei 26-60 metų žmonės. Nerimą kelia jaunimo pasyvumas - jie ne tik daug sėdi, bet ir fizine veikla darbo metu užsiima tik pusė, o laisvalaikiu sportuoja ar kita fizine veikla užsiima mažiau nei 60 proc.“, - pabrėžė A.Kranauskas.

Judėjimas užkerta kelią ligoms

Būti fiziškai aktyviems - labai svarbu. Su fiziniu aktyvumu glaudžiai susijusi sveikata ir gyvenimo kokybė. „Reguliariai sportuojančio, besimankštinančio ar kitaip fiziškai aktyvaus žmogaus kūne vykstantys morfologiniai ir funkciniai pakitimai gali padėti išvengti širdies bei kraujagyslių ligų, diabeto, kai kurių rūšių vėžio, depresijos. Epidemiologiniai tyrimai patvirtina ryšį tarp neaktyvaus gyvenimo būdo ir psichikos sutrikimų bei parodo, kad asmenys, kurie reguliariai mankštinasi, jaučiasi daug geriau, yra energingesni. Bandymai su gyvūnais rodo, kad tų gyvūnų, kurie turėjo galimybę judėti, smegenyse susidarydavo daugiau nervinių ląstelių bei nervinei ir širdies veiklai būtino dopamino“, - aiškina A.Kranauskas.

Naudingi patarimai, kurie padės norintiems būti fiziškai aktyviems:

1. Judėti ir mankštintis reikėtų reguliariai. Fizinis aktyvumas turi tapti įprastine gyvenimo dalimi. Bent 30-60 min. trukmės fizinis aktyvumas būtinas kiekvieną dieną. Jo metu turi jaustis pagreitėjęs širdies ritmas.

2. Pradėti mankštintis reikėtų palengva, o kai asmuo pasijunta pajėgesnis - mankštintis galima intensyviau.

3. Fizinis aktyvumas turi lavinti raumenų pajėgumą, lankstumą ir koordinaciją.

4. Nereikia persistengti. Mankštinantis visiškai netinka posakis „per kančias į žvaigždes“.

Fizinis krūvis nėra vienodas visiems. Kiekvienas turi pasirinkti sau tinkantį krūvį bei fizinio aktyvumo formą, bet žvalus judėjimas turi tapti kiekvieno žmogaus poreikiu.

Gintarė Aukštutytė