Antradienis, 2024.07.16
Reklama

Lietuviškas vegetarizmas – už ir prieš (3)

2011-10-07 20:42:26

Sukūręs žmogų Dievas jam nurodė valgyti viską, kas auga ir duoda vaisių, bet perspėjo nedėti į burną nieko, kas juda. Po Nojaus tvano Kūrėjas išsigelbėjusiam nuo jo rūstybės Nojui suteikė leidimą valgyti ir kai kuriuos gyvūnus...

Juozo Dapšausko nuotr.

Mitybos įpročius sąlygoja ne tik mikroelementų, baltymų ir kitokių maistinių medžiagų kiekis tam tikruose produktuose, bet ir ypač - pasaulėžiūra. O gal net mada, kaip tvirtina kai kurie mitybos specialistai.

Be mėsos savijauta geresnė

Praėjusį savaitgalį Palangoje vykusioje Lietuvos sveikuolių šventėje „Vakarų Lietuvos medicina“ pasišnekino ne jos dalyvius, o svečius. Kaip jie vertina ne tik konkrečius vegetariškus patiekalus, bet apskritai mėsos atsisakymą? Daugiausia  pavyko pakalbinti specialiai į šventę atvykusių klaipėdiečių. Irina Paždagytė-Darinskienė Lietuvos sveikuolių pagamintų vegetariškų valgių paragauti ir pasirinkti jų receptų atvykstanti kasmet. Mat praktikuojanti jogą klaipėdietė idėjų daugiausiai semiasi iš indiškų receptų. „O norisi ir lietuviškų, kad patiekalui būtų galima panaudoti tai, kas auga močiutės darže", - aiškino pašnekovė.

Irina Paždagytė-Darinskienė sveikuolių patiekalų paragauti atvyksta kasmet. Ligitos Sinušienės nuotr.

I. Paždagytė-Darinskienė sakė Rytų filosofija, taip pat – vegetarizmu, susidomėjusi prieš šešerius metus, bet ne visuomet buvusi sąžininga vegetarė. „Bet dabar mėsos jau net ir nebesinori. Esu įsitikinusi, kad nėra reikalo žudyti gyvūnų, kai tiek visko galima valgyti ir be mėsos. Kiek yra vegetarų šeimų, auginančių ir vaikus, kurių ir hemoglobinas geras, ir nė vienas neserga. Mano mažasis sūnus iš prigimties net nenori mėsos, o dukrai su vyru jos reikia. Bet savo mėgstamų patiekalų vienas pavalgo darbe, kitas – mokykloje, o vakarienei tiekiu daržovių troškinius, varškės apkepą, cepelinus su varške, lazaniją su sūriu ir panašiai. O pati, visiškai atsisakiusi mėsos, jaučiuosi geriau, ir kūnas lankstesnis“.

Santarvė su gamta

Skanaujančias sveikuolių pagamintus valgius užkalbinome dar dvi uostamiesčio gyventojas, viena iš jų – biologė. „Vaikams dėstau ir biologiją, ir sveiką gyvenseną, tad mane labai domina ir vegetarizmas, - apie savo santykį su augaline mityba pradėjo pasakoti Vida Baltrukėnienė. – Vyrauja nuomonė, kad vegetariniai valgiai – tik kelios daržovės, o iš tiesų iš jų galima pasigaminti ir antrų patiekalų, ir desertų, ir užkandėlių. Pati valgau labai mažai mėsos, bet labai gerbiu lietuviškus lašinius. Manau, kad vegetarizmas nėra mitybos pasirinkimas, o gyvenimo filosofija. Tai ne mados reikalas, o įsitikinimas, kad verta gyventi santarvėje su gamta, ir jis ateina su amžiumi. Pavyzdžiui, aš jaunystėje neįsivaizdavau dienos be mėsos, o dabar man jos reikia vis mažiau“.

Pedagogės draugė Jolanta Levickienė sakė irgi esanti ne tikroji, o „prijaučianti“ vegetarė. „Vegetariškai gaminu pagal galimybes, ką nors įdomaus atsivežusi iš mamos sodo, tačiau turiu sūnų, dirbantį sunkų fizinį darbą, kuriam mėsos reikia, tad jam gaminu atskirai. Tačiau neretai ir pati likučius užbaigiu“, - nusijuokė pašnekovė. Tęsdama savo mintis, moteris atkreipė dėmesį, kad Ajurveda, kurios filosofiją dažnai išpažįsta vegetarai, yra indiškos kultūros dalis, o mūsų krašte svarbus yra Vydūno indėlis. Lygiai taip pat moteris gretino indiškų ir lietuviškų maisto produktų pasirinkimą. „Lietuvoje lengviau gaminti iš mūsų krašte augančių daržovių. Ir atsižvelgiant į sezoną. Pavyzdžiui, dabar pilna lietuviškų moliūgų, tad šioje šventėje prisirinkau daugybę receptų, ką paruošti iš jų“, - kalbėjo klaipėdietė.

Danutė Pilipčuk iš Kretingos rajono su anūkėle, skanaujančia sveikus ledus. Ligitos Sinušienės nuotr.

Mėsa - nebetikra

Sveiko maisto šventėje apsilankė ir vilnietė Valerija Baltkojienė. Dirbanti dietiste sostinės gyventoja sakė kelerius metus irgi buvusi vegetarė, bet tokią mitybą jai buvo itin sudėtinga suderinti su profesija. „Dirbu vaikų darželyje ir viską turiu ragauti, o vaikams mėsiškų patiekalų tiekiama kiekvieną dieną, - pasakojo V. Baltkojienė. – Bet sveikiau maitintis stengiuosi iki šiol. Raudonos mėsos visai nevalgau – tik baltą, bet, remdamasi asmenine patirtimi, vegetarinę mitybą vertinu labai teigiamai. Nors medikai dažniausiai pasisako prieš ją, bet visai atsisakiusi mėsos aš labai gerai jaučiausi. Juk baltymų galima gauti ir iš pupelių, žirnių“. Kita vertus, dietistė prasitarė žinanti atvejų, kai esant tėvams vegetarams jų atžalos paslapčiomis kerta kotletus.

Danutė Pilipčuk iš Kretingos rajono Jokūbavo kaimo save taip pat vadina vegetare tik iš dalies, nors ir yra įsitikinusi, kad daržovės ir vaisiai kur kas vertingesni už gyvulinį maistą. Tiesa, jos vertinimo kriterijai yra kiek kitokie. „Kaimo žmonės kalba, kad jau nebėra tikros kiaulienos, bijo iš turgaus bepirkti ir lašinių, nors jų siūlo ir pats Dainius Kepenis, bet nerekomenduoja kumpio. „O kam valgyti mėsą, kuri net netikra mėsa? O daržovės, vaisiai – tikras produktas. Apskritai žmonėms reiktų daugiau valgyti troškinių, sulčių, nes toks maistas labai lengvai pasisavinamas“, - kalbėjo kretingiškė.

Gresia komplikacijos - anemija

Tačiau Dietologijos centro Vilniuje „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė įsitikinusi, kad lietuviškas vegetarizmas neįmanomas. „Jei kalbame apie veganus, kurie atsisako bet kokio gyvulinio maisto – ne tik mėsos, bet ir žuvies, kiaušinių, pieno – jiems labai sunku užtikrinti visavertę racionalią mitybą. Žinoma, negalima teigti, kad nėra alternatyvų (ankštiniai augalai, soja), bet žmogaus organizmas geriausiai pasisavina gyvulinį baltymą“, - kalbėjo dietologė.

Dietologė Kristina Jasmontienė įsitikinusi, kad lietuviškas vegetarizmas neįmanomas. Asmeninio archyvo nuotr.

Gydytoja atkreipė dėmesį į tai, kad vis dėlto Lietuvos klimato sąlygos nėra tinkamos vegetarams ir ypač veganams, palyginti su šiltųjų kraštų šalimis, kuriose didesnė įvairovė ir vaisių, ir daržovių.

Paprašyta pakomentuoti vaikų valgiaraštį, iš kurio visiškai išbraukti gyvuliniai produktai, pašnekovė jį pavadino „truputį drastišku“. „Gal ir vėl nebūsiu populiari, bet pati būdama mama, manau, jog vaikas turėtų pats pasirinkti, ką jam valgyti. Kita vertus, vaikai iš prigimties nėra itin valgūs mėsos ar žuvies – kaip ir rekomenduojama specialistų, jie apsiriboja dviem trim kartais per savaitę tokių produktų. Vis dėlto baltymai yra statybinė medžiaga. Be to, negaunant jų išsivysto komplikacijos, viena iš kurių – geležies trūkumo anemija, kuri yra sunki liga. Jai gydyti jau tenka gerti cheminius vaistinius preparatus“.

Vaikai vegetarai – „truputį drastiška“?

O kaip dietologė vertina tuos atvejus, kai vegetarų vaikai užauga sveiki, nė karto gyvenime neragavę mėsos, žuvies ir kiaušinių? „Išskirtinių atvejų visuomet pasitaiko, bet mes, specialistai, vertiname ne pavienius atvejus. Ir kažkodėl tie patys vegetarai nutyli atvejus, kai išsivysto anemija, o jų yra daugybė. Jiems apie tai nesinori kalbėti, nesmagu pripažinti, kad kažkas nepavyko. Todėl, savo klinikoje sudarydami valgiaraštį vegetarams ir veganams, visuomet juos perspėjame apie galimą riziką sveikatai“, - kalbėjo K. Jasmontienė.

Gydytoja atkreipė dėmesį ir į tai, kad ne vienas mūsų tautietis pastaruoju metu renkasi vegetarizmą net ne skatinamas savitos pasaulėžiūros, o

tik „dėl mados“. „Taip tikrai nederėtų daryti. Geriau jau mėsos atsisakyti palaipsniui, o aukso vidurys – kai jos valgoma du kartus per savaitę, ir nebūtinai raudonos, žuvies – triskart, ir bent kartą į savaitę - kaušinių“, - patarė dietologė.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (3)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Jei pučia pilvą, priežastis gali būti ne tik maistas
Pilvo pūtimas, pilnumo, tempimo jausmas pažįstamas daugeliui. Kartais šiuos pojūčius lemia aiškios priežastys, pavyzdžiu...
 Gastroenterologė įspėja: apie storosios žarnos vėžį signalizuoja du simptomai
Storosios žarnos vėžys – liga, kuria sergantys asmenys dažnai nė neįtaria turintys kokių nors sveikatos sutrikimų....
Karštų dienų iššūkiai: kaip pasirūpinti savimi nėštumo metu
Nėštumas vasarą gali kelti tam tikrų iššūkių, tačiau laikantis keleto patarimų, galima sumažinti diskomfortą ir užtikrin...
Senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms – daugiau paslaugų
Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams Lietuvoje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fond...
Į Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovės pareigas skiriama dr. Aušra Širvinskienė
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) vadovo pareigas nuo rugpjūčio 1 d. pradeda eiti dr. Aušra Širvinskienė,...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų