Lietuva išlieka tarp pirmaujančių Europos valstybių pagal alkoholio suvartojimą

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) atstovybe Lietuvoje atkreipia dėmesį, kad Lietuva išlieka tarp pirmaujančių Europos regiono valstybių pagal alkoholio suvartojimo statistiką.

PSO Europos regiono biuro paskelbtoje ataskaitoje ,,Visuomenės sveikatos pasiekimai ir praleistos galimybės“ siekiama atkreipti dėmesį į alkoholio vartojimo ir jo padarinių sveikatai 25 metų tendencijas (nuo 1990 iki 2014 metų) Europos regione. Ataskaitoje matyti dideli alkoholio vartojimo ir jo padarinių sveikatai skirtumai tarp Europos regiono valstybių bei šių rodiklių pokyčiai per 25 metus tose pačiose valstybėse. Nepaisant statistikos skirtumų tarp Europos valstybių, Europa išlieka regionu, kuriame bendras alkoholio suvartojimas vienam suaugusiam asmeniui yra didžiausias pasaulyje, o alkoholiui priskiriamų mirčių padaugėjo 4 procentais. Statistika rodo, kad didžiausias alkoholio suvartojimas išlieka Centrinėje ir Rytų Europoje, tarp jų ir Lietuvoje (17,8 litrų vienam šalies gyventojui, skaičiuojant absoliučiu alkoholiu). 2014 m. duomenimis Lietuva kartu su Baltarusija tapo pirmaujančia valstybe Europos regione pagal bendrą alkoholio suvartojimą.

PSO atkreipia dėmesį, kad didelis vartojamo alkoholio kiekis Europoje, o ypač Lietuvoje, lemia didelį mirčių skaičių ir ligų naštą nuo lėtinių ir ūmių ligų, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, kepenų cirozės, taip pat mirčių dėl tyčinių bei netyčinių sužalojimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Lietuva pagal visas šių ligų kategorijas, išskyrus širdies ir kraujagyslių ligas, patenka į dešimtuką šalių, turinčių blogiausius rodiklius.

Ataskaitoje ekspertai dar kartą pabrėžė tai, ką ne kartą akcentavo Departamentas: yra įvairių veiksmingų alkoholio politikos formavimo priemonių - didinti alkoholio kainą, riboti prieinamumą ir absoliučiai drausti alkoholio produktų reklamą. „Tik kompleksinėmis ir moksliniais įrodymais grįstomis priemonėmis galima išspręsti šią opią problemą Lietuvoje“ – teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė“.

„Vartojami alkoholio kiekiai sukelia didelę ligų ir mirčių, susijusių su alkoholiu, naštą, ir yra nepriimtini visuomenės sveikatos požiūriu, todėl būtina tęsti arba neatidėliotinai inicijuoti sėkmingai alkoholio vartojimą mažinančias priemones“ – pabrėžia PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Ataskaitoje pastebima, kad kaip ir istoriškai yra susiklostę Skandinavijos valstybių alkoholio vartojimo vidurkis išlieka daug žemesnis už Europos regiono vidurkį, išskyrus tam tikrą išimtį – Suomiją. Lietuvoje alkoholio vartojimas buvo žemiausias visoje Centrinėje ir Rytų Europoje 1993 m., tačiau pradėjo augti ir nuo 1998 m. jau viršijo Europos regiono vidurkį. Rusijos Federacija, kuri dažnai siejama su dideliu alkoholio vartojimo kiekiu, per pastaruosius metus smarkiai pagerino savo rodiklius. PSO duomenimis, Rusijos Federacija, kurioje alkoholio vartojimo rodikliai išlieka aukšti, įgyvendindama naują alkoholio vartojimo politiką, pasiekė proveržį ir nuo 2007 m. alkoholio vartojimas Rusijoje pradėjo mažėti. Estijos ir Latvijos rodikliai geresni nei Lietuvos, nors šių šalių rodikliai taip pat yra aukštesni už Europos regiono vidurkį.

Vertinant nacionalinių institucijų oficialią statistiką, reikia pažymėti, kad, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, legalaus alkoholio suvartojimo kiekis Lietuvoje pradėjo mažėti nuo 2013 metų. 2015 m. legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam suaugusiam gyventojui sudarė 14 litrų absoliutaus (100%) alkoholio (2014 m. – 14,2; 2013 m. – 14,5; 2012 m. – 14,7).

Teigiamos tendencijos pastebimos ir Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) paskutiniojoje ataskaitoje - alkoholio vartojimas tarp 15–16 m. amžiaus paauglių taip pat šiek tiek mažėjo, tačiau išliko labai aukštas - bent vieną, du kartus gyvenime, alkoholinius gėrimus vartojo 87 proc. (2011 m. – 95,3 proc.) apklaustųjų.

Vertinant sveikatos rodiklius, kurie atspindi alkoholio vartojimo pasekmes, negalima nepažymėti, kad stebimi tik nežymūs pokyčiai gerėjimo linkme. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuo 2013 m. mažėjo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo bei dėl alkoholinės psichozės į sveikatos priežiūros įstaigas registruotų asmenų skaičius, taip pat dėl alkoholio vartojimo sukeltos kepenų cirozės mirčių ir kitų ligų mirčių skaičius. Lietuvoje dėl alkoholio vartojimo sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų mirčių skaičius išlieka žemesnis negu Europos vidurkis nuo 1990 m. Nacionaliniai pastarųjų metų statistiniai duomenys rodo, kad mažėja mirčių skaičius dėl alkoholio vartojimo nuo tyčinių bei netyčinių sužalojimų, tačiau šie rodikliai toliau išlieka labai aukšti. Vertinant nuo 2014 m., kurių statistika analizuojama PSO ataskaitoje, sumažėjo ir su alkoholio vartojimu susijusios nusikalstamos veikos. Nacionaliniai rodikliai rodo, jog mažėjo nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinami arba įtariami neblaivūs asmenys, neblaivių asmenų įvykdytų vagysčių skaičius, taip pat sumažėjo plėšimo atvejų ir nužudymų atvejų.

Vertinant šalies situaciją nuo 2012 m., galima pažymėti, jog alkoholio kontrolės politikos priemonės buvo nukreiptos tik į fragmentines, pavienes alkoholio vartojimo mažinimo priemones, kompleksinių priemonių pasigesta.

Nors vis daugiau dėmesio skiriama prevencijos organizavimui, vykdymui, kokybės ir efektyvumo gerinimui, taip pat specialistų, dirbančių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje, kvalifikacijos tobulinimui, tačiau tiek alkoholio, tiek ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės dar nėra pakankamai efektyvios. Vis dėlto galime įvardinti ir pozityvius poslinkius.

Vienas iš svarbiausių pastarojo meto sprendimų - Lietuvoje siekiant kaupti lėšas ir naudoti jas visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus, socialinę reklamą, mokslinius tyrimus, remti, nuo 2016 m. buvo įsteigtas ir pradėjo veikti Valstybinis visuomenes sveikatos stiprinimo fondas, kurio vienas iš šių metų prioritetų buvo alkoholio vartojimo prevencijos projektai, socialinės informacinės kampanijos. Jau startuojančias veiklas galima matyti viešoje erdvėje, o atskirų projektų rezultatai neabejotinai prisidės prie regioninių bei vietos bendruomenių problemų sprendimo.

Alkoholio vartojimo problema gali būti sprendžiama tik visiems susisijusiems sektoriams (švietimo, sveikatos, socialinės, teisingumo) dirbant kartu ir koordinuotai.

Visų šioje srityje dirbančių specialistų darbo koordinavimas ir kokybė - Departamento prioritetas. Atsižvelgdamas į užsienio šalių gerąją patirtį, tarptautinių organizacijų rekomendacijas, Departamentas siekia jas įgyvendinti visų sričių specialistų darbe. Daug pastangų dedama ir plėtojant ankstyvosios intervencijos paslaugas Lietuvoje, kad nereguliariai alkoholį ar narkotikus vartojantys jauni asmenys netaptų nuo jų priklausomi.

PSO atstovybė Lietuvoje bei Departamentas šių metų pavasarį kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje, pristatydami alkoholio vartojimo situaciją ir tendencijas Lietuvoje bei naujausius preliminarius duomenis atsakingiems asmenims, pabrėžė ir pakartojo, kad situacija reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Tai dar kartą patvirtino ir oficiali paskelbta PSO ataskaita.