Lėtinis nerimas grasina perdėtu egocentriškumu

Amerikos psichologų asociacija nerimą apibūdina kaip įtampą, nerimastingas mintis. Anksčiau ar vėliau ši įtampa pereina ir į fizinius simptomus: greitą ir nereguliarų širdies plakimą, padidėjusį kraujospūdį, veržimą gerklėje, oro trūkumą. Vienas tyrimas atskleidžia, kad daug ir dažnai nerimo patiriantys žmonės palaipsniui gali tapti į save susikoncentravusiais egocentrikais, kitaip nei tie, kurie pyktį, nepasitenkinimą, stresą gali lengviau suvaldyti.

Reklama

Tyrimo vadovas daktaras Neel Burtonas pripažįsta, kad nerimas tapo kone kasdiene kiekvieno mūsų emocija. Iš dalies tai yra labai sveikas mūsų organizmo atsakas į tam tikrus aplinkos dirgiklius, nes nerimas apsaugo mūsų kūną nuo patekimo į mums pavojingas situacijas ir paruošia mus „pabėgimui“ iš tokių situacijų.

Tačiau vieni žmonės nerimą išgyvena lengvai ir jis trunka neilgai, kitiems išsivysto įvairūs su nerimu susiję sutrikimai, kurie anksčiau ar vėliau gali peraugti į ligas: depresiją, chronišką nerimą, panikos atakas, fobijas ir t.t.

Tyrimo vadovas įsitikinęs, kad su lėtiniu nerimu ir kitomis susijusiomis būklėmis susiduria bent vienas iš penkių žmonių. Žmonės pradeda vengti tam tikrų, kartais net labai paprastų ir kasdieniškų situacijų, užsidaro savyje. Psichologinės sveikatos sutrikimas perauga į fizinės sveikatos sutrikimą, o viskas kartu tiesiog apsunkina žmogaus gyvenimą ir kasdienybę.

Šie faktai buvo žinomi jau seniau. Mokslo pasaulis neįvertino iki šiol tik to, kaip lėtinį nerimą patiriantis žmogus priima, įvertina ir apdoroja gautą iš aplinkos informaciją. Ir čia taip pat matome ryškų skirtumą.

Tyrimo dalyviams buvo duodamos įvairios užduotys, susijusios su neigiamais dalyvių išgyvenimais, jų prisiminimais. Išgyvenimus reikėjo įvertinti, aprašyti. Taip pat buvo duodami keli kompiuteriniai pratimai, kurių metu siekta nustatyti žmogaus egocentriškumo lygį.

Nustatyta, kad nerimo kamuojami žmonės tampa itin dideliais egocentrikais, nepaisančiais kitų žmonių poreikių ir jausmų. Mokslininkai bandė šį faktą pagrįsti tuo, kad nerimas sukelia beprotišką netikrumo jausmą visose gyvenimo srityse. Netikrumas, abejojimas išoriniu pasauliu verčia žmogų panirti į save ir pirmiausia galvoti apie savo, o ne kitų žmonių poreikius ir jausmus. Žmogus pradeda pasitikėti tik savimi ir savo sugebėjimais, taip, ko gero, dar labiau panirdamas į lėtinio nerimo liūną.

Šaltinis:

Todd AR, Forstmann M, Burgmer P, Brooks AW, Galinsky AD. Anxious and Egocentric: How Specific Emotions Influence Perspective Taking. Journal of Experimental Psychology. 2015.