Trečiadienis, 2026.11.11
Reklama

Kodėl žmonės niūniuoja?

Miglė Talalytė | 2015-11-30 09:28:42

Niūniavimas – visiems pažįstama būsena. Dažnai niūniuojama dėl paprastos priežasties – siekiant save apraminti. Tačiau niūniavimas gali būti ir nesąmoningas, nekontroliuojamas procesas. Taip sako psichologas, psichodramos terapeutas Evaldas Karmaza.

Kūdikis
© Fotolia.com

LRT.lt portalo skaitytojas domisi, kodėl žmonės niūniuoja. „Ar tam yra koks nors psichologinis paaiškinimas?“ – klausia jis.

„Neretai mes niūniuojame sąmoningai, kartodami kažkokią sau jaukią tik ką girdėtą melodiją, kartais patys sukuriame tik sau suprantamą melodiją. Kai kurie žmonės neretai niūniuoja į lopšines panašius garsus“, – pasakoja psichologas.

Anot E. Karmazos, dažnai galima pastebėti ir kitokį atvejį – patys niūniuojame ar tiesiog mintyse girdime melodiją, kurios visai nenorime girdėti. Ji tiesiog į mus „įsėdo“ ir groja. Ji gali skambėti ne vieną minutę, net ne vieną valandą ir dažnai kartotis.

Psichologo teigimu, norint suprasti psichologinį niūniavimo mechanizmą, gali tekti ilgiau stebėti, kaip atsiranda niūniavimas.

„Žmonės dažnai niūniuoja, kad save apramintų, pasijustų kiek geriau, sumažintų stresą. Tai lyg vidinė lopšinė, kurios norisi, o niekas nedainuoja. Niūniavimas paprastai yra sąmoningas veiksmas, bet būna ir nekontroliuojamas (nesąmoningas). Kartais niūniavimą galima palyginti su juokimusi. Ir gera, ir ramina, ir keista“, – tikina E. Karmaza.

Anot specialisto, kai asmuo gyvena įtampos kupiną gyvenimą, įvyksta konfliktas ar kai jis kažko išsigąsta, jo mintys rimsta labai lėtai. Dėl to įsijungia kai kurie mechanizmai, kurie išmokti dar seniai – supimasis, kojų judinimas, barškinimas pirštais, niūniavimas.

Kartais niūniavimas gali peraugti į dejavimą. Su niūniavimu nereikia kovoti. Jeigu tai įkyri, tada geriau pradėti tai daryti garsiai, išbandyti kitus atsipalaidavimo pratimus. Nes, psichologo teigimu, bandymas save barti, kovoti gali baigtis tuo, kad niūniavimas pavirs į kokias nors įkyrias mintis.

„Taigi niūniavimas gydo. Niūniuokite ir supkitės į sveikatą. Kasdien. Tik stebėkite, ar neerzinate aplinkinių“, – pataria gydytojas.

www.lrt.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: stresas, Nerimas
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Energiniai gėrimai gali negrįžtamai paveikti burnos sveikatą
Dažnas energinių gėrimų vartojimas dėl jų rūgštingumo gali prisidėti prie dantų emalio erozijos – negrįžtamo danti...
Kodavimas nuo alkoholio – tarsi gilios žaizdos klijavimas pleistru
Vienas iš dar dažnai pasitaikančių mitų apie priklausomybės gydymą yra tas, kad nuo šios ligos galima užsikoduoti. Mitą...
Žmogaus papilomos virusu galima užsikrėsti ir turint vieną partnerį
Žmogaus papilomos virusą (ŽPV) lydi daugybė mitų, kurių vienas gajausių – įsitikinimas, kad ilgą laiką gyvenant su...
Ar dar ilgės kelio sąnario keitimo operacijų eilės?
Sveikatos priežiūros sistemos pokyčiai pacientui pirmiausia turėtų reikšti galimybę reikalingą gydymą gauti laiku. Tačia...
Lapkritis – vyrų sveikatos mėnuo: „Man viskas gerai“
Komentaro autorius – šeimos ir odontologijos klinikos „Signata“ vykdantysis direktorius Karo...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB „Vlmedicina“. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų