Šeštadienis, 2025.05.03
Reklama

Kodėl žmonės niūniuoja?

Miglė Talalytė | 2015-11-30 09:28:42

Niūniavimas – visiems pažįstama būsena. Dažnai niūniuojama dėl paprastos priežasties – siekiant save apraminti. Tačiau niūniavimas gali būti ir nesąmoningas, nekontroliuojamas procesas. Taip sako psichologas, psichodramos terapeutas Evaldas Karmaza.

Kūdikis
© Fotolia.com

LRT.lt portalo skaitytojas domisi, kodėl žmonės niūniuoja. „Ar tam yra koks nors psichologinis paaiškinimas?“ – klausia jis.

„Neretai mes niūniuojame sąmoningai, kartodami kažkokią sau jaukią tik ką girdėtą melodiją, kartais patys sukuriame tik sau suprantamą melodiją. Kai kurie žmonės neretai niūniuoja į lopšines panašius garsus“, – pasakoja psichologas.

Anot E. Karmazos, dažnai galima pastebėti ir kitokį atvejį – patys niūniuojame ar tiesiog mintyse girdime melodiją, kurios visai nenorime girdėti. Ji tiesiog į mus „įsėdo“ ir groja. Ji gali skambėti ne vieną minutę, net ne vieną valandą ir dažnai kartotis.

Psichologo teigimu, norint suprasti psichologinį niūniavimo mechanizmą, gali tekti ilgiau stebėti, kaip atsiranda niūniavimas.

„Žmonės dažnai niūniuoja, kad save apramintų, pasijustų kiek geriau, sumažintų stresą. Tai lyg vidinė lopšinė, kurios norisi, o niekas nedainuoja. Niūniavimas paprastai yra sąmoningas veiksmas, bet būna ir nekontroliuojamas (nesąmoningas). Kartais niūniavimą galima palyginti su juokimusi. Ir gera, ir ramina, ir keista“, – tikina E. Karmaza.

Anot specialisto, kai asmuo gyvena įtampos kupiną gyvenimą, įvyksta konfliktas ar kai jis kažko išsigąsta, jo mintys rimsta labai lėtai. Dėl to įsijungia kai kurie mechanizmai, kurie išmokti dar seniai – supimasis, kojų judinimas, barškinimas pirštais, niūniavimas.

Kartais niūniavimas gali peraugti į dejavimą. Su niūniavimu nereikia kovoti. Jeigu tai įkyri, tada geriau pradėti tai daryti garsiai, išbandyti kitus atsipalaidavimo pratimus. Nes, psichologo teigimu, bandymas save barti, kovoti gali baigtis tuo, kad niūniavimas pavirs į kokias nors įkyrias mintis.

„Taigi niūniavimas gydo. Niūniuokite ir supkitės į sveikatą. Kasdien. Tik stebėkite, ar neerzinate aplinkinių“, – pataria gydytojas.

www.lrt.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: stresas, Nerimas
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Mėgstate žaisti kompiuterinius žaidimus? Rizikuojate pakenkti klausai
Gegužė – pats spalvingiausias pavasario mėnuo ir jo margumą galime pajusti gėrėdamiesi ne tik vaizdais, bet ir gar...
Depresija aplanko ir gražiausiais gyvenimo momentais
Depresija – vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų, per gyvenimą paliečiantis maždaug kas...
Pūslės ant pėdų: ko turėtumėte imtis?
Pavasarį džiuginant geriems orams, natūraliai daugiau laiko skiriame fiziniam aktyvumui, o sunkią avalynę iškeičiame į l...
Psichikos sveikatos duomenys: daugiausia sunkumų patiria vyresnio amžiaus žmonės
Psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Higienos...
Kognityvinė elgesio terapija: kaip ji veikia?
„Aš nieko nesugebu“, „Man niekada nepasiseks“, „Visi kiti yra laimingesni už mane“ &...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų