Stiprus nerimas padidina demencijos riziką
Žmonės, kuriuo nors savo gyvenimo metu kenčiantys nuo stipraus nerimo, susiduria su 48 proc. didesne rizika senatvėje susirgti demencija nei tie žmonės, kurie aukšto lygio nerimo nepatiria, - rašoma portale medicaldaily.com.
Tokios išvados paaiškėjo Pietų Kalifornijos universiteto (University of Southern California) mokslininkams atlikus tyrimą. Tyrimui vadovavęs psichologas Andrew Petkus teigia, jog nerimas - lėtinė problema ir linkstama jį laikyti labiau asmens būdo savybe nei sutrikimu. Dėl to nerimui nėra skiriama tiek daug dėmesio kaip, pavyzdžiui, depresijai. O vis dėlto tirti jį ir jo padarinius išties vertėtų.
Mokslininkų komanda analizavo per 28-erius metus sukauptus 1082 dvynių duomenis. Buvo aiškinamasi, su kokio dydžio demencijos rizika susidūrė tie asmenys, kurie pažymėjo patiriantys didelį nerimą, ir tie, kurie patiriamą nerimą apibūdino kaip nežymų. Dalyvių buvo prašoma kas trejus metus užpildyti klausimynus, taip pat jiems buvo atliekami tyrimai dėl demencijos.
Paaiškėjo, kad didesnė rizika (1,5 karto) išsivystyti demencijai nustatyta tiems tyrimo dalyviams, kurie teigė jaučiantys didelį nerimą, jo simptomų patyrė daugiau nei įprasta. Be to, jie taip pat pasižymėjo didesniu streso hormono kortizolio kiekiu, o šis faktorius gali neigiamai paveikti skirtingas smegenų sritis, turėti įtakos atminties išsaugojimui ir sklandiems mąstymo procesams.
Žmones, norinčius kuo ilgiau išsaugoti gerą atmintį ir aštrų protą, šio tyrimo išvados galėtų paskatinti pasimokyti susidoroti su savo nerimu, jauduliu, valdyti emocijas, pasistengti ramiau reaguoti tiek į smulkmenas, tiek į rimtesnes gyvenimo permainas ir netikėtumus.
Susiję straipsniai
