Diena, kai chirurgams nebereikės praverti kaukolės taikant gyvybiškai svarbią lazerio terapiją, artinasi, – rašo medicalnewstoday.com.
Mokslininkai iš Kalifornijos Riverside universiteto keliuose žurnaluose paskelbė savo pasiekimus kuriant kaukolės implantą – „langą į smegenis“, per kurį būtų galima tiesiogiai nukreipti lazerio spindulius į paciento smegenis, negręžiant jokios skylės kaukolėje. Toks išradimas rizikingą invazinę operaciją paverstų saugesne ir ne tokia invazyvia.
Smegenų chirurgai taiko lazerio terapiją gydydami tokias gyvybei pavojingas būkles kaip vėžys, insultas, trauminiai smegenų sužeidimai ar neurodegeneracinės ligos.
„Lango į smegenis“ projektą pradėjo profesorius G. Aguilar ir jo komanda, kuomet jie atrado būdą, kaip keraminę medžiagą (YSZ), naudojamą dantų karūnėlių ir šlaunikaulio implantų gamyboje, paversti perregima.
Tai nėra pirmas to paties rezultato siekiantis tyrimas, bet daugelis kitų mokslininkų dirba su stiklo pagrindu pagamintomis medžiagomis, kurios yra mažiau atsparios aplinkos veiksnių poveikiui.
Naujos publikacijos rodo, kad YSZ galėtų būti puiki alternatyva dabar implantų gamybai naudojamoms medžiagoms.
Tyrimo autoriai pabrėžė, kad pagrindinė dabartinio gydymo nesėkmių priežastis yra bakterinės infekcijos. Implantas, kuriam negrėstų tokia problema, būtų daug pranašesnis, nes prasidėjus infekciniam procesui su juo itin sunku kovoti, nes daugelis antibiotikų nepraeina smegenų-kraujagyslių barjero.
Mokslininkai žurnale „Lasers in Surgery and Medicine“ paskelbė bandymo rezultatus, rodančius, kad lazerio šviesai skverbiantis per YSZ implantą E.coli gyvybingumas yra sumažėjęs. O E.coli yra dažniausiai po galvos operacijų meningitu susirgusių ar galvos traumą patyrusių pacientų audiniuose aptinkama bakterija.
Kitoje publikacijoje žurnale „Nanomedicine: Nanotechnology, Biology and Medicine“ aprašoma, kaip YSZ implantas, įsodintas į žiurkėno audinius, nesukėlė imuninio atsako ir jokių šalutinių reiškinių.
„Taigi turime gerą žinią – mūsų tiriama medžiaga galėtų būti tinkamesnė kaukolės implantams gaminti nei visos, kurios naudojamos dabar“, – reziumavo prof. G.Aguilar.