Laimės hormonas serotoninas tukina?
Kai mes jaučiamės laimingi, skrajojame padebesiais, galime nuversti kalnus ir tiesiog mėgaujamės momentu čia ir dabar, mūsų smegenyse išsiskiria džiaugsmo, laimės ir teigiamų emocijų hormonas serotoninas. Tačiau tik penki procentai serotonino, kuris dar vadinamas neurotransmiteriu, yra aktyvūsnervų sistemoje, kai kalbame apie mūsų gerą savijautą. Likę 95 procentai šio neurotransmiterio organizme „užsiima“ kitais įdomiais reikalais. Kokiais?
Pasirodo, reguliuoja, kaip kokybiškai ir efektyviai kūnas sudegins vadinamuosius ruduosius riebalus. Rudieji riebalai – riebalai, esantys tam tikrame riebaliniame audinyje. Rudajame riebaliniame audinyje yra daug kraujagyslių, mitochondrijų. Čia vyksta ne tik rudųjų riebalų kaupimas, bet ir jų skaidymas, deginimas, energijos išskyrimas.
Manoma, kad kuo žmogus liesesnis, tuo rudųjų riebalų sluoksnis yra storesnis. Tokie žmonės rečiau serga nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu. Ir priešingai, apkūnūs žmonės turi mažiau šio riebalinio sluoksnio, kurį sąlyginai galime pavadinti „geruoju“ riebaliniu sluoksniu.
Rudieji riebalai seniau buvo laikomi evoliucijos eigoje užsilikusiais dariniais, pavyzdžiui, kaip apendiksas. Ko gero, prieš daugybę metų šie riebalai atliko kūno apšildymo funkciją. Buvo manyta, kad dabar jie jokios reikšmingos funkcijos neatlieka ir toks manymas pasirodė besąs klaidingas. Mat rudieji riebalai iš tiesų gali pagerinti bendrą žmogaus metabolizmą, padėti sudeginti bloguosius riebalus.
Daugelį metų mokslininkus domino, kokie procesai vyksta šiame rudųjų riebalų sluoksnyje ir nuo ko priklauso ten esančių riebalų sudeginimo efektyvumas. Pasirodo, nemenkos įtakos tam gali turėti vadinamas periferinis serotoninas. Tie 95 procentai serotonino, kurie panaudojami ne nervų sistemoje, bet kitoms organizmo reikmėms. Ir tas panaudojimas nėra jau toks teigiamas, kaip galėtume pamanyti, turint galvoje laimės hormoną.
Pasirodo, periferinis serotoninas sumažina rudųjų riebalų aktyvumą blokuodamas fermentines sistemas. Tai nustatė McMaster (JAV) universiteto mokslininkų komanda. Pasibaisėję JAV nutukimo rodikliais ir vyriausybės skiriamomis milijardinėmis lėšomis nutukimui ir su juo susijusioms būklėms gydyti, mokslininkai ėmėsi darbų, kad patikrintų galimą prielaidą dėl periferinio serotonino.
Jie nustatė, kad esant didesnei serotonino koncentracijai, blokuojamas fermentas triptofanohidroksilazė. Šis fermentas svarbus rudujų riebalų metabolizme. Ir priešingai, laboratorijos gyvūnėliams sumažinus periferinio serotonino koncentraciją, pelytės beveik nesirgo nutukimu, diabetu, kepenų ligomis, netuko.
Dabar mokslininkai suka galvas, kaip šį mechanizmą panaudoti kuriant vaistus nuo nutukimo.
Šaltinis
Crane J, Palanivel R, Mottillo E, et al. Inhibiting peripheral serotonin synthesis reduces obesity and metabolic dysfunction by promoting brown adipose tissue thermogenesis. Nature Medicine. 2014.
Susiję straipsniai
