Antsvorio gydymo pokyčiai Amerikoje: vaistai pakeitė rinką, bet chirurgija efektyvesnė

2014 m. vlmedicina.lt kalbėjosi su bariatrijos chirurgu Gintaru Antanavičiumi, kuris jau daugiau nei du dešimtmečius dirba JAV. Tąkart jis chirurginį nutukimo gydymą vadino aukso amžiumi, nes operacija buvo patikimiausias būdas reikšmingai sumažinti svorį ir su nutukimu susijusių ligų naštą. Interviu su gydytoju apie tai, kas pasikeitė per dvylika metų. 

Gintaras Antanavičius Džefersono Abingtono ligoninėje dirba daugiau kaip 20 metų. Jis toliau atlieka pažangias laparoskopines ir sudėtingas robotines operacijas, vadovauja Chirurgijos departamentui ir ligoninės operacinėms, kur dirba 180 chirurgų, ir užsiima akademine veikla.

Pasak pašnekovo, šiandien nutukimo gydymas gerokai pasikeitęs. Pirmiausia dėl ištobulėjusių technologijų, dirbtinio intelekto, robotinių sistemų. Nutukimo gydymo rinką taip pat pakeitė ir naujos kartos vaistai.

„Operacijų sumažėjo, tačiau pacientas turi daugiau pasirinkimų. Mūsų klinika gali pasiūlyti vaistus, operaciją arba derinti abu gydymo būdus. Vis dėlto chirurgija ir toliau yra pats efektyviausias metodas“, – sako G. Antanavičius.

Vaistai pakeitė rinką

GLP-1 grupės ir kiti naujesni vaistai gerokai išplėtė galimybes gydyti nutukimą ne vien chirurginiu būdu.

„Žmogui daug paprasčiau atrodo kartą per savaitę susileisti vaistų negu ryžtis operacijai“, – pastebi G. Antanavičius.

Pasak gydytojo, prieš dvylika metų tarp operuojamų pacientų buvo daugiau jaunesnių ir mažesnį kūno masės indeksą (KMI) turinčių žmonių. Šiandien jo praktikoje daugiau labai didelį kūno svorį turinčių pacientų, kurie prieš kreipdamiesi jau išbandė medikamentinį gydymą.

„Šis pokytis vyksta bangomis. Iš pradžių, atsiradus naujiems vaistams, pacientai masiškai rinkosi juos. Dabar dalis jų grįžta pas chirurgus, nes medikamentai nesuteikė norimo rezultato, sukėlė nepageidaujamų reiškinių, tapo finansiškai neprieinami arba žmonės nenori jų vartoti visą gyvenimą“, – sako gydytojas.

Kita vertus, G. Antanavičius pastebi ir teigiamą farmacijos revoliucijos pusę – vaistai privertė visuomenę daugiau kalbėti apie nutukimą: „Žmonės pradėjo labiau domėtis ir rūpintis antsvoriu, savo sveikata. Tai yra labai gerai“.

„Nutukimas“ – žodis, kurio pats gydytojas vengia

Per daugiau nei du dešimtmečius, gydytojas pastebi, pasikeitė ne tik medicinos požiūris į nutukimą kaip ligą, bet ir kalbos santykis su pacientu.

Jis pripažįsta, kad lietuviškas žodis „nutukimas“ jam skamba pernelyg griežtai, tarsi turėtų kaltinimo atspalvį.

„JAV medicinoje vis daugiau dėmesio skiriama jautrumui, su kuriuo kalbama apie kūno svorį. Svarbiausia – suprasti, kad tai yra liga, o ne žmogaus moralinis trūkumas. Tokį požiūrį pakeitė ir patys medicinos duomenys. Didelis kūno svoris susijęs su daugybe kitų sveikatos problemų – diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu, cholesteroliu, miego apnėja ir kitomis būklėmis, kurios gali trumpinti gyvenimą. Todėl svorio mažinimas nėra vien estetinis klausimas“, – įsitikinęs gydytojas.

Pasak G. Antanavičiaus, išpopuliarėję vaistai sumažino bariatrinių operacijų skaičių. Tačiau tai nereiškia, kad sumažėjo žmonių, kuriems reikia veiksmingo nutukimo gydymo.

„Jeigu žmogus sveria 200 kilogramų ir numeta 20 kilogramų, tai yra gerai. Tačiau tiek neužtenka, kad išnyktų diabetas, aukštas kraujospūdis, miego apnėja ar kitos problemos“, – aiškina gydytojas.

Jo teigimu, būtent tokiose situacijose chirurgija išlieka svarbi.

Skrandžio mažinimas – vis dar populiariausia operacija

Nepaisant naujų gydymo galimybių, pačios bariatrinės chirurgijos pagrindai smarkiai nepasikeitė. Populiariausia operacija tebėra skrandžio mažinimas. Skrandžio apėjimo operacijos populiarumas grįžta, bet nemažai pacientų renkasi ir naujesnes – vienos jungties dvylikapirštės apylankos ar visą klasikinę dviejų jungčių dvylikapirštės apylankos operacijas. Viskas priklauso nuo to, kokio rezultato norima – tik pagerinti gyvenimo kokybę ar išgydyti ir su antsvoriu susijusias metabolines problemas (diabetą, padidėjusį kraujospūdį, miego apnėją etc.) ir kartu pailginti gyvenimą.

„Pati chirurgija irgi tobulėja – operacijos greitesnės, kelia mažesnį stresą organizmui; mažesnį pjūviai, kuriuos vos galima pastebėti; ypač greitai išgyjama ir grįžtama į darbą – net ir po sudėtingiausių operacijų ligoniai išleidžiami namo kitą dieną; rizika sumažėjusi iki minimumo – studijos rodo, kad šios operacijos šiuo metu saugesnės nei tulžies pūslės operacijos; robotinės technologijos leidžia operuoti itin tiksliai ir minimaliai traumuojant audinius“, – privalumus pasakoja chirurgas.

Pasitenkinimas – ne kilogramai

Per savo karjerą G. Antanavičius atliko jau daugiau nei 4500 bariatrinių operacijų.

Vieną pacientą jis prisimena ypač gerai. Maždaug 200 kilogramų svėręs vyras sirgo sunkia miego apnėja, todėl net konsultacijos metu nuolat užmigdavo. O vyras dirbo taksi vairuotoju!

„Kalbamės ir mintyse svarstau, kaip gi jis gali saugiai dirbti. Atlikau dvylikapirštės žarnos apylankos operaciją. Maždaug po metų jis atėjo pas mane. Vos atpažinau – vyras svėrė perpus mažiau, buvo guvus, linksmas ir energingas“, – prisimena chirurgas.

Ir priduria, kad tokios žmonių transformacijos jam kelia didžiausią pasitenkinimą.

„Matyt, čia ir yra tikroji didelio antsvorio gydymo prasmė. Ne vien mažesnis skaičius svarstyklėse, bet ir galimybė žmogui vėl gyventi įprastą gyvenimą, grįžti į visuomenę, į darbo rinką“, – teigia G. Antanavičius.

Gydymo kaina – ne tik pinigai

Nutukimo gydymo diskusijoje vis dažniau atsiranda ir ekonominis aspektas.

Ilgalaikis gydymas vaistais yra brangus. Chirurgija reikalauja didesnių vienkartinių išlaidų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai yra pigiau nei visą gyvenimą vartoti vaistus.

„Todėl operacija kai kuriais atvejais gali būti finansiškai efektyvesnis sprendimas nei dešimtmečius trunkantis medikamentinis gydymas“, – įsitikinęs gydytojas.

Tai ypač aktualu kalbant ne tik apie patį svorį, bet ir susijusias ligas, kitas problemas.

Lietuvai trūksta prieinamumo

Paklaustas apie Lietuvos situaciją, gydytojas nelinkęs lyginti ar sakyti, kad vienoje šalyje medicina gera, o kitoje – bloga.

„Lietuva turi gerų specialistų ir technologinių galimybių. Tačiau vienas ryškiausių skirtumų yra gydymo prieinamumas, – mano G. Antanavičius. – Amerikietis, turintis gerą draudimą ar galintis pats susimokėti, gali gana lengvai gauti skirtingus nutukimo gydymo metodus – nuo dietologo ir medikamentinio gydymo iki chirurgijos. Lietuvoje prieinamumas prie pačių naujausių metodų ir technologijų, manau, yra ribotas“.

Ryškus pavyzdys – robotinė chirurgija, kuri JAV įprasta daugelio ligoninių praktikos dalis.

Vis dėlto gydytojas pabrėžia: „Tai nereiškia, kad laparoskopinė chirurgija yra prasta. Tačiau „Da Vinci“ robotinė chirurgija yra vienu laipteliu aukštesnė gydymo opcija, kurios Lietuvos gyventojai dar neturi. Tiesiog šiuolaikinėje medicinoje skirtumas tarp valstybių ar sveikatos priežiūros sistemų gali būti paprasčiausiai vienokio ar kitokio gydymo metodo prieinamumas“.

Vietoj pabaigos

Spalį bariatrijos chirurgas Gintaras Antanavičius atvyks į Lietuvą. Vilniuje dalyvaus tarptautinėje mokslinėje Baltijos šalių chirurgų asociacijos konferencijoje, kurioje dalysis savo patirtimi.

Paklaustas, kaip jam pavyksta suderinti aktyvią klinikinę praktiką, administracinį darbą, mokslinę ir akademinę veiklą, gydytojas šypsosi: „Didžiausią palaikymą man suteikia šeima. Mes daug sportuojame, mėgstame keliauti. Žmona Kristina taip pat yra gydytoja, sūnūs Tadas ir Benas pasirinko kitus kelius, o dukra Izabelė šiemet pasuko į mediciną. Žinoma, labai tuo su žmona džiaugiamės“.