Kupiškio meras J. Jarutis: „Sveikatos priežiūros sistema yra pernelyg centralizuota“ (3)

Liepos 30 d. Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos sveikatos politika skatinant sveiką gyvenseną“ dalyvavo bent 30 vienaip ar kitaip su šia sritimi susijusių žmonių – tarp jų buvo seimo narių, sveikatos visuomenininkų, SAM (Sveikatos apsaugos ministerijos) atstovų ir... vienas meras, Kupiškio rajono savivaldybės meras Jonas Jarutis. Iš tiesų, Lietuvos savivaldybių vadovai tokiuose renginiuose – retenybė. Pasidarė smalsu – kodėl konferencija sveikatos politikos tema neįdomi, tarkime, Vilniaus merui Artūrui Zuokui ar Kauno – Andriui Kupčinskui, bet įdomi vieninteliam Kupiškio merui? Pabendravome.

Reklama

Kodėl nutarėte atvykti į šią konferenciją?

Sveikos gyvensenos skatinimas yra aktualus mūsų savivaldybėje, kaip ir kitose. Nuolat domimės ir bandome įdiegti priemonių, kurios lemtų mažesnį alkoholio vartojimą, sveikesnę mitybą, na ir geresnę sveikatą. Orientuojamės daugiau į jaunesnio amžiaus gyventojus. Konferencijoje buvo puikių idėjų, pavyzdžiui – apie visuotines mankštas arba kitokio pobūdžio fizinio aktyvumo užsiėmimus mokykloje. Kodėl gi ne?

Gal galite įvardinti didžiausią iššūkį ar iššūkius, su kuriais tenka susidurti? Kaip mėginate juos spręsti?

Mūsų problemos yra tokios pačios, kaip ir visoje Lietuvoje. Jeigu kalbame apie didžiausią socialinį, o taip pat ir sveikos gyvensenos, iššūkį, esu tikras, kad tai girtavimas. Šioje vietoje privalau pabrėžti, kad Kupiškio rajonas nėra kažkoks išskirtinis – panaši situacija visoje Lietuvoje. Mano manymu, dalis atsakomybės už girtavimo sukeliamas žalas turi tekti ne tik žmonėms, pasirinkusiems būdą skandinti savo rūpesčius alkoholyje, bet ir socialiai neatsakingam verslui.

Kupiškio centre yra ne viena vieta, kur galima pilti nuo ryto iki vakaro. „Apsiformina“ iš ryto, keletui valandų dingsta, nusnaudžia po medžiu ar dar kur nors ir vėl pila. Tai vyksta praktiškai miesto centre. Matydami problemą, gaudami skundų iš aplinkinių gyventojų dėl triukšmo, kitokio viešosios tvarkos trikdymo, nutarėme ginti viešąjį interesą ir apriboti vieno paties aktyviausio „taško“ prekybos alkoholiu laiką. Tačiau, su „taško“ savininkais prasibylinėjus įvairiose instancijose du metus, teismą pralošėme ir buvo įvykdytas sprendimas grąžinti ankstesnį prekybos laiką – nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Tokia šiuo metu teismų praktika mūsų šalyje. Negana to, šiuo metu vyksta teismo procesas dėl pinigų sumos, kuri galimai buvo negauta apribojus prekybą alkoholiu, kompensavimo. Reikalaujama 70 tūkst. litų, teismo procesas nesibaigęs, gali nutikti, kad tokią sumą turėsime sumokėti už bandymą apginti viešąjį interesą, nors jį ginti privalome pagal Savivaldos įstatymą.

Bet gal nesikoncentruokime tik ties tuo. Yra šviesių dalykų. Kupiškyje populiarios sveikatos iniciatyvos, tarkime, nerūkanti klasė arba šiuo metu kuriami „Sveikatos namai“.

Gal galite papasakoti plačiau apie „Sveikatos namus“?

Ši idėja kilo viename iš susitikimų su gyventojais, per kuriuos paprastai aptariame pačius įvairiausius klausimus, diskutuojame, ieškome pozityvių sprendimų verslo, kultūros, sporto ir kitose srityse. Į vieną iš šių susitikimų pakviečiau Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentą Dainių Kepenį, jame susirinko keliasdešimt gyventojų. Nutiko taip, kad nuo tada įsikūrė nedidelė, bet aktyvi kupiškėnų grupelė, kuri mato prasmę sveikoje gyvensenoje ir ją propaguoja. Tas vyksta labai įvairiai – nuo jogos pratimų, mankštos iki sveikatingumo dienos renginių ar sveikos gyvensenos renginių mokyklose. Vidurvasarį gal nėra aktyvesnės matomos veiklos, bet rudenį judėsime pirmyn. Šiuo metu ieškome bendruomenei patalpų, prisidėsime ir kitais veiksmais. Esame suinteresuoti, kad iniciatyva jokiu būdu neužgestų, o plėtotųsi.

Sakykite, kokios sveikatos apsaugos sistemos aktualijos Kupiškio rajone?

Gal pradėkime nuo to, kad turime ligoninę, kurioje yra Vidaus ligų, Palaikomojo gydymo ir slaugos, Vaikų ligų, Dienos chirurgijos, Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriai. Taip pat yra Fizinės medicinos ir reabilitacijos centras. Per paskutinius 10 metų gerokai sumažėjome – nebeliko Akušerinio, Chirurgijos, Traumatologinio skyriaus. Aš sutinku, kad realiai gyventojų mažėja, vadinasi, ir gydymo paslaugų poreikis, bet, mano įsitikinimu, „susitraukimo“ mastas buvo per didelis. Mažinimai visuomet sukelia bendruomenės nepasitenkinimą, vienu metu vos neprieita iki masinio protesto formų ir šis klausimas visuomet yra „karštas“.

Didžiausia problema, su kuria susiduriame – finansavimas. Gydytojų atlyginimai tesiekia pusantro tūkstančio litų. Šiuo metu galiojanti finansavimo tvarka yra neskaidri ir nesąžininga gydymo įstaigų atžvilgiu. Didžiausia problema kyla dėl taip vadinamųjų virškvotinių paslaugų – už jas tiesiog nėra apmokama. O reanimacijos–intensyvios terapijos skyriuje tu negali nepriimti „virškvotinių“ pacientų, kitaip jie mirs. Tenka priimti tiek pacientų, kiek jų atsiranda – pagal faktą, šiuo atveju kitaip ir negali būti. O ligonių kasos numato finansavimą ne pagal faktą, o pagal „planą“. Taip finansuojant, kasmet patiriame maždaug 700 tūkst. litų nuostolį. Ekstrinių, gyvybiškai būtinų paslaugų atveju, finansavimas pagal „planą“, švelniai tariant, nėra tinkamas.

Ar savivaldos institucija gali efektyviai spręsti sveikatos priežiūros klausimus tokiame fone?

Nors steigėjai esame mes, pinigus skiria Ligonių kasos. Kaip ir priešgaisrinės tarnybos atveju - steigėjai mes, bet finansuoja kita institucija. Tai nėra tikroji savivalda, nes kas moka pinigus, tas ir muziką užsako. Nevaldydami finansinių srautų, negalime būti pilnaverčiais šių įstaigų šeimininkais. Mano nuomone, sveikatos priežiūros sistema yra pernelyg centralizuota ir pažeidžiama įvairių įtakų, lemiančių geresnį didžiųjų miestų, bet ne regionų įstaigų finansavimą. Manau, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl sveikatos priežiūros ištekliai yra neproporcingai sukoncentruoti didžiuosiuose miestuose, o regionuose jų trūksta. Reiktų pastebėti tam tikrą neatitikimą – viešai deklaruojama, kad paslaugos turi tapti prieinamesnės regionų gyventojams, bet realūs veiksmai, bent jau iki pastarojo meto, rodė visai kitokius tikslus. Džiaugiuosi, kad dabartinis sveikatos apsaugos ministras irgi pripažįsta šią problemą ir apie tai kalba.

Į ką dar būtų galima atkreipti dėmesį šiame pokalbyje?

Galbūt per mažai akcentavau pozityvius dalykus. Pastaraisiais metais plėtojama fiziniam aktyvumui palanki infrastruktūra. Daugeliu atveju pasinaudojant ES lėšomis, sutvarkytos sporto aikštelės, kitos vietos, kuriose jaunimas visiems priimtinu būdu gali išlieti savo energiją ir aktyviai gyventi. Renovuotos abiejų gimnazijų sporto salės, taip pat stadionas.

Ačiū už pokalbį.

Mindaugas Savickas