Lankstumo trūkumas(6)
Vienu metu buvo madinga pokalbiuose vartoti anglišką žodį flexible, lietuviškai tai reikštų „lankstumas“. Šio žodžio pritaikymo būdai buvo labai įvairūs – jis buvo tinkamas apibūdinti žmogų, situaciją, net reiškinį. Visai neseniai staiga jį prisiminiau, nes pagalvojau, kad sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys asmenys yra labai ne „flexible“, ir būtent toks jų elgesys sukuria visos sistemos nelankstumą. Štai kelios tai iliustruojančios situacijos.
Dažnai tenka skambinti gydytojams ir klausti jų nuomonės vienu ar kitu klausimu, dažnai tenka skaityti kolegų žurnalistų tekstus, kur jie teiraujasi medikų nuomonės. Tos nuomonės, tai, ką girdžiu, kai kalbinu medikus, leidžia man teigti, kad lietuviams gydytojams trūksta lankstumo. Pavyzdžiui, atrastas naujas gydymo metodas ar pradėtas taikyti – lietuviai medikai lakoniški: tai nepatvirtinta tyrimais, nepripažinta kažkokių ten svarbių medikams institucijų, todėl mes to net nenorime matyti.
Kodėl tokia griežta pozicija? Suprantu, kad jei tau į galvą 10 metų kala kažkokias dogmas, paskui labai sunku išlipti iš to mediko „chalato“. Sunku pasakyti, kad naujas gydymo metodas atrodo visai įdomus, bet palaukime dar šiek tiek, nepulkime to bandyti, nes gal greitu laiku pasirodys kokie nauji atsiliepimai apie jį. „Chalatas“ verčia sakyti: „Nėra dvigubai aklų tyrimų duomenų, nėra 27 Europos šalių medikų bendruomenių pritarimo ir palaiminimo“, todėl tai yra nepatikima. Pacientai, aišku, nusprendžia, kad tam gydytojui jie visai nerūpi, nes jis nenori gilintis, viską tik draudžia kaip tėvai mažam vaikui, o juk žmogui reikia gydymo dabar, jis nori būti sveikas, jis ieško visokių sprendimų ir nori, kad gydytojas su juo apie tai kalbėtųsi. O mūsų medikai pasirenka „chalato“ poziciją ir virsta labai nelanksčiais. Tai ko paskui stebisi, kad tautiečiai nepasitiki mediko institucija?
Kitas nelankstumo pavyzdys asmeniškesnis, bet jis puikiai perteikia tendenciją. Laukiu vizito pas gydytoją, nosį pro kabineto duris vis iškiša seselė, paima kortelę, tyrimų duomenis ir tylomis grįžta į kabinetą. Ir taip tęsiasi apie pusvalandį. Būrelis žmonių prie durų ima šurmuliuoti, tampa aišku, kad gydytojos nėra kabinete. Ją užlaikė kitame skyriuje. Šiek tiek apmaudu, nes tik po pusvalandžio tapo aišku, kas vyksta. Pasigaili ir dėl to, kad nepasiėmei knygos, nes vietoj buko spoksojimo į sieną galima buvo pasikultūrinti. Paskui užpuola mintys apie subjektyvias eilių priežastis, kurių gal niekuomet joks ministras ir neišspręs, nes kasdien atsiranda nenumatytų situacijų, kai atvyksta pacientas, kurį reikia gelbėti, kažkur vežti, operuoti... Tie, kam ne taip blogai, gali prie to kabineto ir palaukti.
Kodėl apie tai pasakoju? Nes mano žvilgsnis užkliuvo už vadinamosios seselės. Ji tą valandą, kol vėlavo gydytoja, rinko pacientų korteles ir skambino gydytojai, klausdama, kada ji ateis. O juk, pasitelkusi lankstumą, ji galėjo sutrumpinti kiekvieno paciento, laukiančio prie durų, vizitą pas gydytoją. Kaip? Ji juk žino, kad kai kam iš laukiančiųjų bus paskirti vaistai ir reikės tą žmogų pamokyti, kaip juos susileisti. Kam nors bus paskirtas naujas vaistas, kitokios formos, ir vėlgi reikės pamokyti, kaip jį susileisti. Kai kam iš atėjusiųjų, gal net visiems, ji siūlys užsirašyti pas akių gydytoją, nes pradėtas daryti naujas tyrimas. Ji visa tai darys, kai žmogus jau bus kabinete. O kodėl ji negalėjo to padaryti per tą valandą, kol buvo laukiama gydytojos? Visi turėtų užsiėmimą – mokytųsi leisti vaistus, registruotųsi naujiems tyrimams. Valanda prabėgtų nepastebimai ir būtų naudinga. Atėjus gydytojai, beliktų pateikti jai svarbius klausimus ir po 5 minučių užleisti kabinetą kitam pacientui. Ir niekas nesipiktintų, kad visą valandą sėdėjo laukdamas prie kabineto durų. Ir grįžtų namo puikios nuotaikos ir geros nuomonės apie tokią mielą seselę.
Tokie maži lankstumo nebuvimo pavyzdžiai kaip plytos gula į didžiulę sieną, kurią vadiname sveikatos apsaugos sistema. O juk sienos nebūtų, jeigu tik sistemos dalyviai – medikai ir kitas personalas – būtų lankstesni.
Susiję straipsniai
