Kuo psichikos sveikatai naudingas fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas – priemonė, padedanti mūsų psichikos sveikatai, tačiau sportui reikia įdirbio, tad dauguma skubančių žmonių verčiau renkasi išgerti tabletę. Taip LRT RADIJUI sako klinikinės psichologijos magistrantas Vitalijus Gafurovas. Anot jo, sportas padeda nesenti smegenims ir yra geresnė priemonė nei populiarios programėlės, neva lavinančios atmintį – jos veikia taip, kad atmintis gerėja tik naudojantis programėle, bet niekur kitur.

Reklama

– Kuo jums įdomus psichikos sveikatos ir fizinio aktyvumo ryšys?

– Nemažai metų pats aktyviai sportavau, tad šia tema pradėjau domėtis tiek empiriškai, tiek teoriškai. Turiu ir savo patirties, nes kai buvau liovęsis sportuoti, psichikos sveikata tapo kiek prastesnė – atsirado nerimas, nuotaikų kaita. Mane visada domino sporto psichologija, joje matau perspektyvą.

– Kai mąstome apie sportą ir jo naudą, dažnai galvojame apie fizinį savo pavidalą. Retai susimąstome, kaip tai padeda mums psichologiškai.

– Taip, kai kalbu šia tema, visada pateikiu visiems žinomą romėnų poeto Juvenalio citatą: „Sveikame kūne – sveika siela.“ Tuo norima pasakyti, kad psichika ir kūnas susiję. Jei fizinė būklė prasta, maža tikimybė, kad psichikos būklė bus labai gera.

Kalbant apie psichikos sveikatą, sportas ir fizinis aktyvumas turi daug privalumų. Tai teigiamai veikia smegenų būklę, nes gerėja kraujotaka. Sportas padeda sumažinti su depresija susijusias nuotaikas, nes gaminasi įvairios medžiagos, gerėja seratonino apytaka.

Kalbant apie nerimą, reikia pasakyti, kad jautrumas nerimui – įgimtas dalykas. Tam tikri žmonės nerimauja labiau nei kiti. Jautrumas nerimui – veiksnys, kuris gali nulemti nerimo sutrikimų išsivystymą. Kai nuolat kultivuojamas fizinis aktyvumas, jautrumas nerimui sumažėja. Taip, pasak mokslinių tyrimų, mažėja tikimybė, kad išsivystys kažkoks sutrikimas.

Fizinis aktyvumas ir sportas, kalbant apie psichikos sveikatą, turi kelias funkcijas. Tai gali būti priemonė gydant tam tikrą sutrikimą, prevencinė priemonė arba tiesiog priemonė žmogaus gerovei padidinti.

– Sportuodami neturime laiko galvoti apie problemas. Ar užsimiršimas yra svarbus?

– Taip, jei kalbame apie nerimą ir jo sutrikimus. Visi daugiau ar mažiau nerimauja. Sportas padeda turint nerimo sutrikimų, nes taip nukreipiamas dėmesys. Tačiau tai ne vienintelis aspektas. Dėmesį galima nukreipti, bet problema išlieka. Dėl to yra kitų procesų, kurie veikia.

– Jei sportas toks veiksmingas, kodėl žmonės griebiasi vaistų?

– Vieno atsakymo nėra, yra keli aspektai. Apie šį dalyką mažai kalbama, nedaug žmonių žino, kad tai veiksminga. Gydytojai taip pat pripratę prie to, kad jei ateina žmogus, kuris nervinasi, patiria stresą, bet nerandama jokia liga, jam išrašoma lengvų raminamųjų. Prie vaistų greitai priprantama, veikia jie taip pat greitai. Sportui reikia įdirbio, tad dauguma lekiančių ir skubančių renkasi išgerti tabletę, o ne sportuoti.

Vakarų šalims būdinga tai, kad žmonėms trūksta įrodymų, jog fizinis aktyvumas yra priemonė, padedanti mūsų psichikos sveikatai. Yra tokia Kochrano biblioteka (angl. Cochrane library) – interneto svetainėje galima užduoti klausimą, o žmonės, susiję su klausiamu dalyku, išanalizuoja daug mokslinių straipsnių, pateikia atsakymą ir išvadas.

2010 m. ir 2013 m. buvo atliktos analizės apie depresiją ir fizinį aktyvumą. Apžvelgus daug mokslinių straipsnių įrodyta, kad fizinis aktyvumas teikia vidutinį efektyvumą. Toks efektyvumas yra neblogas rezultatas. Be to, sportas juk nieko nekainuoja, neturi rizikos. Apie tai reikia pasakoti žmonėms. Daugelis sportuojančiųjų, paklausti, ar pastebi teigiamų pokyčių, atsako, kad pagerėja nuotaika, išliejamos tam tikros emocijos ir pan.

– Kaip prisiversti sportuoti žmogui, kankinamam nerimo ar kitų psichologinių sutrikimų?

– Vieno tyrimo metu žmonėms, kurie serga depresija, buvo pasiūlyta individuali fizinio aktyvumo programa, turėjusi sumažinti ligos simptomus. Visi sutiko dalyvauti ir norėjo tai išbandyti. Tačiau dauguma jų nieko nedarė dėl blogos nuotaikos, energijos ir motyvacijos trūkumo.

Tai tarsi užburtas ratas – yra priemonė, bet dėl savo simptomų žmonės ja nepasinaudoja. Reikėtų kalbėti apie motyvaciją. Galbūt tokioje situacijoje negalima tikėtis vidinės motyvacijos, bet tikrai galima tokius žmones paskatinti ką nors daryti.

Nerimu pasižymintys pacientai gali pradėti sportuoti net nuo lengvo, kelių minučių trukmės pasivaikščiojimo. Vėliau galima tai didinti iki kilometro ar dviejų. Ėjimas į parduotuvę – taip pat fizinis aktyvumas. Jei žmogus pamatys, kad tai veikia ir turi efektą, supras naudą.

– Rašote tinklaraštį „Tranzo būsena“ ir ten aptariate panašius klausimus. Kodėl ši tema jums tokia įdomi?

– Galbūt egocentriškai nuskambės, bet viskas, ką rašau, man įdomu. Vienas įdomesnių straipsnių buvo apie tai, kad pasimokius, o po keturių valandų pasportavus, geriau atsimenama informacija. Neaišku, kodėl taip yra, patys mokslininkai nežino, kokie procesai vyksta smegenyse. Tačiau kažkas, kas padeda informaciją atsiminti geriau, įvyksta.

Sunku pasakyti, ar tai reiškia atminties gerėjimą. Manau, ji lieka tokia, kokia yra, bet vyksta kiti procesai. Pačią atmintį pagerinti sunku. Dabar populiarios įvairios programėlės, kuriomis neva lavinama atmintis. Tačiau jos veikia taip, kad atmintis gerėja tik naudojantis programėle. Rezultatai nėra generalizuojami kitur. Sportas ir fizinis aktyvumas – veiksniai, kurie padeda smegenims nesenti, veikia kaip prevencija nuo Alzheimerio ligos ir pan.

– Sportuojant rūpesčiai ir problemos niekur nedings. Kodėl verta užsiimti fizine veikla?

– Negaliu garantuoti, kad sportas padės 100 proc. Tokios priemonės nėra, nes mes skirtingi. Tačiau kalbant apie fizinį aktyvumą, jis negali pakenkti, jei nešokama aukščiau bambos. Jei bandoma palengva, sportas gali pagerinti nuotaiką. Galbūt atsiras įkvėpimas, problemos sprendimo būdas.