Krūties vėžiu sergančiosioms – daugiau vilčių teikiantis gydymo metodas

Kasmet Lietuvoje krūties vėžys diagnozuojama daugiau nei 1200 moterų, o didžiausias sergamumas – 45-65 metų amžiaus grupėje. Mūsų šalyje šio amžiaus moterims pradėtas taikyti naujas krūties vėžio gydymo metodas – hormonų terapija fulvestrantu. Specialistų teigimu, šis metodas praplės medikų onkologų galimybes ir suteiks pacientėms daugiau vilčių įveikti ligą.

 Pasak Lietuvos chemoterapeutų draugijos narės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos klinikos onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės, fulvestrantas efektyviai stabdo moteriškų hormonų estrogenų receptorių, skatinančių vėžio augimą, veiklą. „Jis sujungia, blokuoja ir suardo estrogenų receptorius, ir jie visiškai nustoja siųsti signalus, skatinančius estrogenų gamybą“, – naujojo metodo veikimą aiškina specialistė, pridurdama, kad iki šiol vartoti hormoniniai preparatai yra tablečių formos, o fulvestrantas – injekcinis tirpalas, kurį tam tikrais intervalais leidžia gydytojas.

 Onkologė atkreipia dėmesį, kad gydymas fulvestrantu nėra panacėja visoms krūties vėžiu sergančiosioms: jis taikomas tik progresavusiam ar metastazavusiam krūties vėžiui gydyti moterims po menopauzės, kurioms buvo veiksmingas anksčiau skirtas gydymas antiestrogeninio poveikio preparatais. Šioms moterims gydymas fulvestrantu yra kompensuojamas. Labiausiai jis vartotinas kaip alternatyva kitiems hormonams, skirtiems moterims po menopauzės – aromatazės inhibitoriams, blokuojantiems fermentus, dalyvaujančius estrogenų sintezėje iš androgenų (vyriškųjų hormonų, kuriuos gamina moters antinksčiai).

 Vartojančiąsias antiestrogeninio poveikio vaistų dažnai vargina kūną užliejančios karščio bangos, be to, moterys baiminasi dėl gimdos kūno gleivinės išvešėjimo, trombozių. Vartojančioms aromatazės inhibitorius, neretai skauda sąnarius, galimas kaulų tankio mažėjimas. „Visus efektyviai krūties vėžį gydančius vaistus vartojant galimi įvairūs pojūčiai – nieko nejausime tik nuo paprasčiausio fiziologinio vandens, – sako E. Juodžbalienė. – Tačiau manoma, kad taikant naująją hormonų terapiją, sąnarių skausmai turėtų būti mažesni“. Specialistė pabrėžia, kad gydant naujuoju metodu, būtina stebėti kepenų ir inkstų funkcijas.

 Krūties vėžio gydymas yra kompleksinis: jį gali sudaryti operacija, spindulių terapija, chemoterapija, hormonų ar taikinių terapijos. Gydytoja primena, kad hormonai skiriami tik tada, kai navike nustatomi hormonų receptoriai, t.y. krūties vėžio ląstelės savo paviršiuje turi estrogenų ir progesteronų receptorių. „Hormonų terapija niekada nebus paskirta, jei navike nebus rasta šių receptorių, taigi kiekvienai pacientei taikomi tik jai reikalingi ir tinkami metodai, todėl kaimynei paskirti vaistai nebūtinai tiks“, – aiškina medikė. Skaičiuojama, kad hormonams jautriu krūties vėžiu serga du trečdaliai pacienčių.

 Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga: jis sudaro net trečdalį visų moterų piktybinių navikų, šia liga gali sirgti ir 20-metės. Todėl visame pasaulyje vyksta intensyvūs gydymo metodų tyrimai ir beveik kasmet pradedami taikyti nauji, efektyvesni, mažesniu šalutiniu poveikiu pasižymintys. „Tyrimai su fulvestrantu taip pat tęsiami, nes tikimasi nustatyti ir kitas naujas, platesnes šio vaisto galimybes“, – pažymi E. Juodžbalienė. JI pabrėžia, kad dėl efektyvių metodų krūties vėžys pradedamas laikyti lėtine liga – vien Lietuvoje šiuo metu gyvena daugiau nei 10 tūkst. moterų, pasveikusių nuo krūties vėžio. Daugiau informacijos apie krūties vėžį pacientės ir gydytojai gali rasti svetainėje www.kruties-vezys.lt

 Lietuvos chemoterapeutų draugija veikia nuo 2000 m. Šiuo metu draugija vienija per 50 onkologų chemoterapeutų – narių ir asocijuotų narių bei rezidentų, dalyvaujančių draugijos veikloje. Pagrindiniai draugijos tikslai yra skatinti onkologijos ir navikų medikamentinės terapijos, mokslo, mokymo ir praktinio įdiegimo integracinį procesą, vienyti ir koordinuoti Lietuvos onkologų jėgas, siekiant pažangos navikų medikamentinėje terapijoje, sudaryti ir keisti, atsižvelgus į mokslo pasiekimus, navikų chemoterapijos gydymo standartus.

 Lietuvos chemoterapeutų draugijos informacija