Kraujospūdžio gydymas operacija – eksperimentas ar viltis pacientams?

Inkstai organizme atlieka daug įvairių funkcijų, kurių viena svarbiausių yra kraujospūdžio reguliavimas. Iš įvairių tyrimų jau seniai žinoma, jog kiekvienas sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo padidėjimas atitinkamai 20/10 mmHg padvigubina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Inkstų palaikomas padidėjęs simpatinės nervų sistemos tonusas yra didelė kliūtis gydant pacientus, kenčiančius nuo aukšto kraujo spaudimo. Pasitaiko atvejų, kai netgi skiriant penkių ir daugiau vaistų kombinacijas nepavyksta pasiekti normalaus kraujospūdžio. Šiems atspariems gydymui medikamentais pacientams vilčių teikia naujas intervencinis gydymo metodas – inkstų kraujagyslių denervacija.

Tai metodas, kurio metu per kraujagyslės spindį iki inkstą maitinančios kraujagyslės įleidžiamas specialus kateteris. Aukšto dažnio srove kraujagyslės sienelė tam tikruose taškuose įšildoma iki 50-70 laipsnių, šitaip suardant greta einančias nervines skaidulas. Procedūra abiem inkstams vienam pacientui trunka trumpiau nei valandą, o komplikacijų pasitaiko labai retai.

Inkstų arterijų denervacijos metodą analizavęs tyrimas [1] parodė, jog medikamentais sunkiai gydomą kraujospūdį po 6 mėnesių po procedūros pavyko sumažinti 32/12 mmHg. Penktadaliui pacientų po procedūros netgi pavyko sumažinti vaistų poreikį. Praėjus metams po šios intervencijos daugiau nei trečdaliui pacientų buvo nustatytos normalios kraujo spaudimo vertės.  Intervencijos metu daugelis pacientų jautė skausmą, kuris buvo nesunkiai numalšinamas medikamentais. Procedūra buvo nesėkminga – nenustatytas reikšmingas kraujospūdžio sumažėjimas – maždaug 10-15 proc. pacientų. Iš daugiau nei 200 gydytų pacientų procedūros metu vienam buvo pažeista kraujagyslės sienelė ir prireikė operacijos, kitiems pacientams tyrimas neparodė jokių sunkių nepageidaujamų šios procedūros poveikių ar reakcijų.

Padidėjęs kraujospūdis gali būti ne vienintelė indikacija inkstų arterijų denervacijai. Kaip minėta, inkstai dalyvauja daugelyje organizmo procesų. Vienas tyrimas parodė, jog cukriniu diabetu sergantiems pacientams ši intervencija padėjo sumažinti insulino dozę. Taip pat planuojama pradėti tirti šios procedūros efektyvumą pacientams, kenčiantiems nuo širdies nepakankamumo. Be abejonės, kol šis metodas įsitvirtins kasdienėje praktikoje, reikia laiko ir kur kas daugiau mokslu pagrįstų duomenų.

 Gydytoja kardiologė Jūratė Anušauskienė „Vakarų Lietuvos mediciną“ informavo, jog šis  hipertenzijos gydymo metodas jau naudojamas Europoje, kai pacientas serga piktybine hipertenzija, vartoja 4-5 vaistus arba yra ryškus pašalinis vaistų poveikis ir pacientas negali vartoti adekvačių vaistų dozių.

 „AKS sumažėja iki 30 mmHg, reikia mažiau medikamentų. Bet... yra bet. Ši operacija nėra plačiai taikoma dėl pašalinio poveikio - ortostatinės hipotenzijos (ryškiai krenta AKS atsistojus), nežinomi atokūs rezultatai - kas bus po operacijos praėjus 5-10 metų. Europos kardiologijos korifėjai labai atsargiai vertina šią operaciją, siūlo neskubėti, kol neaiškūs atokieji rezultatai“, - sakė J. Anušauskienė.

 vlmedicina.lt