Korupcija ir medicina(1)

Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, „sveikatos apsaugos sistemoje korupcija labiausiai yra apraizgiusi gydytojus, gydymo įstaigų vadovus, farmacijos bendroves bei pačią sveikatos apsaugos ministeriją. Didžiausios grėsmės korupcijos veiksmams įvykdyti kyla, vykdant viešuosius pirkimus, farmacijos bendrovių įtakos zonose, bei pacientams įteikiant priemokas medikams prieš arba po medicinos paslaugos. Korupcija yra nustatoma ir tada, kai eikvojami gydymo įstaigos ištekliai, kai privačia veikla besiverčiantis gydytojas gydo pacientą privačioje gydymo įstaigoje, o tyrimus atlieka ar operuoja valstybinėje ligoninėje, kurioje taip pat dirba. Nustatoma ir tada, kai dubliuojamas darbo laikas, dirbant tuo pačiu metu skirtingose gydymo įstaigose. Kai gydymo įstaigoje – konkrečiai odontologijos kabinetuose - plaukioja šešėliniai pinigai. Mat dažnu atveju mokamas nelegalus atlygis valdžios atstovams“.

Reklama

Štai du oficialiai www.hhs.gov paskelbti faktai iš tos sveikatos sistemos, kurioje sukasi daugiausiai pinigų, - Jungtinių Amerikos Valstijų. Neužsiimsiu jos analize ar kritika, nes dar labai daugeliui ji gali būti pavyzdžiu, veiklos etalonu.

1. 2011 finansiniais metais, jau antrus metus iš eilės, departamento kovos su sukčiavimu dėka išieškota daugiau nei 4 mlrd. dolerių, o tai yra visų laikų rekordas.

2. Generalinis prokuroras Erikas Holder ir sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamento (HHS) sekretorė Kathleen Sebelius paskelbė, kad šešiuose šalies miestuose atskleistas Medicare sukčiavimas,į kurį įtraukta per 90 asmenų, įskaitant 27 gydytojus, slaugytojus ir kitus medicinos specialistus. Jų sukčiavimo schemos apėmė neteisėtai išrašytas 260 milijonų JAV dolerių sąskaitas.

Nors su korupcija smarkiai kovojama, bet visai sunaikinti jos nesiseka. Kokiais metodais naudojasi specialistai iš JAV?

Aišku, kad mūsų ir amerikiečių pačios korupcijos sampratos labai skiriasi. Iš mano minėtų faktų galima išskirti dvi jos rūšis: perdėtos sveikatos paslaugų kainos bei nereikalingos paslaugos, kai nėra klinikinio poreikio. Tiesa, rasime ten ir klasikinius kyšių ėmimo atvejus bei mums žinomus nusikalstamus ryšius su vaistų ar medicinos pramone. Tai populiariausi, nors ne visi neteisėtų pinigų gavimo būdai.

Perdėtos kainos reguliuojamos dvejopai. Pirmiausia tai daro privačios sveikatos draudimo kompanijos, kurios suinteresuotos daugiau gauti įmokų ir mažiau išleisti išmokoms. Todėl jos sąskaitas prižiūri. O pas mus visai kita situacija – dvi valstybinės institucijos vykdo savo planus, kur paprasto žmogaus tiesiog nėra.

Antra šio proceso pusė – gydytojo atlyginimo skaidrumas: jūs galite nesunkiai sužinoti, kiek jūsų specialistas gavo per metus. Todėl įėję į internetą (National Provider Identifier) gausite norimą žinią apie atlyginimus specialiame visiems prieinamame puslapyje. Privačios draudimo kompanijos taip pat tikrina pateiktas sąskaitas. Nustačius, jog ji neteisinga, skiriama 11 tūkst. dolerių bauda už kiekvieną atvejį. Jeigu per dieną gydytoją aplanko 10 klientų, o sąskaitos neteisingos, vadinasi, jis sumokės 110 tūkst. dolerių baudų. Galimas dar ir variantas, kad dalį savo gyvenimo laiko gydytojas praleis kalėjime.

Vadinamieji „vokeliai“, t.y. grynieji pinigai, perduodami gydytojui, JAV yra gana retas atvejis, nes pačių gydytojų atlyginimai yra dideli, o kaltinimas kyšio gavimu būtų per brangus. Netenki darbo – netenki didelių pinigų.

Kai negali kelti kainų, gali skirti nereikalingas procedūras. JAV nuskambėjo ne vienas atvejis apie tai, jog skiriamos papildomos procedūros, kurių pacientams visai nereikėjo. Sakysim, vienu atveju žinomas Baltimorės kardiologas paskyrė 585 visai nereikalingas procedūras, už kurias gavo nemažus pinigus. Tai pavyko įrodyti.

Sumažinti nereikalingų procedūrų kiekį pavyksta reikalavimu jas atestuoti draudimo kompanijose, t.y. paaiškinti, esant kokiems klinikiniams rodmenims jos turi būti skiriamos kaip būtinos. Aišku, kad draudimo kompanijos nenori mokėti už bet ką, todėl mielai atsisako leisti pinigus abejotino efektyvumo apmokėjimui. Dar vienu ribojančiu veiksniu yra ir pavojus patekti į teismą, kai klientas reikalauja pagrįsti procedūros būtinumą ar kainą.

Vadinamas kick-back angliškai arba otkatas rusiškai yra žinomas ir JAV. Tiesa, čia tai reiškia tam tikrą ryšį tarp, sakykim, specialistų, kai vienas gauna tam tikrą sumą už ligonio siutimą būtent pas jį. Pas mus tai atrodytų kiek keistai, t.y. gydytojas, dirbantis privačiai, gali gydyti „savo“ valdiškoje darbo vietoje. JAV yra specialus įstatymas, kuriame numatyta baudos iki 25 tūkst. dolerių ir iki 5 metų kalėjimo.

Daug svaresnis papirkinėjimas yra žinomas kaip kelionių, konferencijų ir kitokių gėrybių apmokėjimas, net to nerodant. Aišku, kad platinti savo sveikatos ar medicinos produktus negalima ir nereikia drausti. Tačiau visuomenė privalo žinoti, kas, kam ir už ką moka. Gauti papildomus pinigus kaip konsultantui jokiam gydytojui ar specialistui nėra blogai. Tačiau rašyti „objektyvų“ ar pagiriamąjį straipsnį už atlygį – nusikaltimas. Geriausias būdas tokio poveikio mažinimui yra viešumas: tiek gydytojų, tiek ir firmų tarpusavio ryšiai privalo būti vieši. 2014 metais nuo rugsėjo įsigaliojo reikalavimas, žinomas kaip Skaidrumo aktas (Sunshine Act). Pagal jo reikalavimus industrijos atstovai privalo pranešti apie bet kuriuos finansinius ryšius su gydytojais – ar tai būtų konferencijos išlaidų apmokėjimas, ar pietūs restorane. Ši informacija turi būti vieša.

Ši sistema siekia mažinti korupciją sveikatos sistemos viduje. Mes, deja, daugiau dėmesio skiriame išorei. Negalima sakyti, kad ir JAV nepasitaiko didelių kyšių atvejų. Štai vienas ir paskutiniųjų, aprašytas marketwired.com:  „Bio-RadLaboratories“ sutiko mokėti 55 mln. dolerių baudą už tai, jog mokėjo kyšius Rusijos, Vietnamo ir Tailando valstybės pareigūnams už teisę laimėti valstybinius užsakymus. Kaip pastebi tyrėjai, firma per neegzistuojančius asmenis išmokėdavo žymiai didesnes komisinių sumas į ofšorinius bankus, o bendravimui turėdavo ne vieną dešimtį elektroninių pašto dėžučių.