Kyšio davimas medikui – ir paciento problema (1)

Lietuvos medicinos studentų asociacija ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius organizavo diskusiją „Kaip sumažinti korupciją sveikatos apsaugoje“. Vilniaus, Kauno bei Šilutės medicinos įstaigų atstovai pasakojo, kaip jie nustato antikorupcinius prioritetus, kurios priemonės yra veiksmingos ir kas blogiau: kyšininkavimas, interesų konfliktai, korupcija viešuosiuose pirkimuose ar neteisėta farmacininkų įtaka.

Reklama

Formuoti nepakantumą

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, kad tradicija atsidėkoti ar dovanoti formavosi ilgus metus ir sukūrė tam tikrus stereotipus.

„Apklausos rodo ir aš tuo labai džiaugiuosi, kad 60 proc. pacientų nedavė kyšio. Tačiau jei juos apklaustume, visi atsakytų, kad sveikatos apsaugos sistema yra korumpuota. Logika paprasta: aš nedaviau, bet kaimynas davė“, - ironizavo ministras.

V. P. Andriukaitis pažymėjo, kad jo vadovaujama ministerija parengė 134 konkrečių antikorupcinių priemonių planą. Jo teigimu, reikia sukurti nepakantumo korupcijai atmosferą, „kad būtų gėda ne tik papirkti gydytoją, bet ir rūkyti kontrabandines cigaretes ar Gariūnuose pirkti švarką, kuris pigesnis tik dėl to, kad pardavėjas nuslėpė mokesčius“.

Kur ribos?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovas prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius siūlė į korupciją sveikatos apsaugos sistemoje žiūrėti plačiau.

„Darome apklausas, dažnai pacientai gėles, medų ir pan. laiko kyšiu. Tačiau kai vaikai rugsėjo 1-ąją mokytojai neša gėlių – kas tai: kyšis ar ne? Gydytojas išgydė pacientą, šis atnešė gėlių puokštę. Kas tai? Kyšis? Smerktina tai ar ne?“ - klausė R. Jurkevičius.

Anot klinikų vadovo, dauguma gydytojų tikrai dirba sąžiningai, tik žiniasklaidoje per mažai rašoma apie gerus jų darbus. „Atvažiuokite pas mus naktį ir įsitikinsite, kaip dirba medikai. Atvežama visokiausių žmonių, žinoma, nemažai ir asocialių. Neretai ir išplūsta. Tačiau gydytojai juos vienodai gerai aptarnauja, suteikia pagalbą ir atlieka tyrimus“.

Ekonominė pusė

R. Jurkevičius pripažino, kad egzistuoja ir ekonominė korupcijos sveikatos sistemoje pusė.

„Aš, kaip įstaigos vadovas, negaliu pasigirti, kad moku atlyginimus pagal darbuotojų išsilavinimą, kvalifikaciją ir atsidavimą darbui. Aš jaučiu rūpestį ir atsakomybę, kaip sudaryti sąlygas jiems užsidirbti legaliai, skaidriai, sumokant mokesčius valstybei. Medikai taip pat to nori“, - sakė R. Jurkevičius.

Kartu jis pridūrė, kad medikai kovoje su korupcija vieni nieko nepadarys. Prisidėti turėtų teisėsauga.

„Tai yra kompleksinė problema, po vieną kovodami rezultato nepasieksime. Kiekvienas turi daryti savo darbą. Per daug tai įsišakniję kai kurių žmonių sąmonėse“, - konstatavo R. Jurkevičius.

Tai - ne vien medikų problema

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Medicinos audito ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėja Česlova Špūrienė sakė, kad jų gydymo įstaiga skiria daug dėmesio korupcijos prevencijai: klijuoja lipdukus ant kabinetų durų, reglamentuoja viešuosius pirkimus, skaito paskaitas pacientams, nes korupcija nėra vien medikų, tai kartu ir pacientų bėda.

„Į pirmąją paskaitą iš tūkstančio pacientų atėjo tik 22, į kitas rinkosi daugiau. Pacientams aiškiname, kad gydytojams nereikia nei kavos, nei medaus, nei dešros, tačiau ne kartą mačiau, kaip pacientas vejasi gydytoją koridoriumi ir bruka į kišenę“, - pasakojo Č. Špūrienė.

Be to, ji pažymėjo, kad ne mažiau svarbus darbas su būsimais pacientais. „Tada jau galima kalbėti apie tikrąją prevenciją. Juk su juo kalbėtis reikia ne tada, kai atsidūrė ligoninėje. Dar prieš pakliūdamas jis turi suvokti tuos dalykus“, - įsitikinusi Santariškių klinikų atstovė.

Č. Špūrienė pasidžiaugė, kad teigiamų pokyčių vis dėlto yra: „Mes nuo 2009 metų atliekame pacientų apklausą. Kasmet joje dalyvauja apie 500–600 respondentų. Taigi pirmaisiais apklausos metais paperkamąją dovaną gydytojams nešė 20 proc., 2010 metais – 15 proc., 2011 metais – 8,5 proc., o pernai jau tik 5,8 proc. pacientų“.

Ne kovoja, o kalba

Šilutės ligoninės vadovas Darius Steponkus sakė, kad šilutiškiai medikai su niekuo nekovoja, jie kalba: su valdžios institucijomis, su pacientais, su medikais.

„Taip, kaip vaikas, neplaudamas rankų, bijo, jog jo pilve atsiras kirminų, taip mūsų medikai supranta, kad jei susidursi su korupcija ir dar dalyvausi joje, gali atvykti tarnybos, kurių vizitai ne visada malonūs“,- teigė S. Steponkus.

Jis pastebėjęs, kad ir pacientams jau pabodo gauti tariamai geresnes paslaugas, jie visko nori oficialiai. Ypač – jaunimas.

„Po truputį visuomenė – medikų, pacientų ir sveikų žmonių – keičiasi. Juk kadaise ir važiuoti automobiliu neprisisegus diržų buvo norma. Dabar niekas neabejoja, kad jie dėl tavo saugumo“, -  įsitikinęs Šilutės ligoninės vadovas.

Žingsnis skaidresnės visuomenės link

Jo nuomone, jau vien tai, kad korupcijos problema aiškiai įvardijama ir drąsiai aptariama, yra žingsnis skaidresnės visuomenės link.

„Tikrai ne visiems gydytojams malonu gauti dovanų, nes tai įpareigoja stengtis labiau, nors dažniausiai nieko daugiau padaryti negali. Pyragas ar skanūs saldainiai, žinoma, paįvairina budėjimą. Bet nematau nieko bloga, jei močiutė gydytojui atneša savo keptos duonos“, - juokavo šilutiškis.

Orus atlyginimas 

D. Steponkus pažymėjo, kad korupcija mažėtų, jei gydytojas uždirbtų tiek, kad jaustųsi oriai.

„Ir atlyginimą jis turėtų uždirbti vienoje įstaigoje, na, gal daugiausiai dviejose. O oriai jaustis jis galės tuomet, kai uždirbs kaip Europoje: juk didžiuojamės, kad kuro ir šilumos kainos tokios pat „kaip Europoje“, tad ir medikas atlyginimai tokie turėtų būti. Tada galbūt išspręstume emigracijos klausimą, galbūt medikas nerizikuotų prarasti normalų atlyginimą dėl kyšio. Du trys tūkstančiai eurų turėtų būti siekiamas mediko atlyginimas. Tačiau nereikia pamiršti ir kito personalo“, - siūlė D. Steponkus.

Klasikinis mediko krepšelis

Lazdynų poliklinikos vadovas Vismantas Matulas pristatė jo vadovaujamoje įstaigoje atlikto tyrimo duomenis. Iš viso apklaustas 151 pacientas, daugiausia vyresnio amžiaus moterys. Iš jų 109 prisipažino „nemokėję jokio mokesčio“.

Dovanas, pasak V. Matulo, klasikinį mediko krepšelį: gėlių, saldainių, alkoholinių gėrimų daugiausia teikė šeimos gydytojams. Priežastys, kodėl teikė dovanas gydytojams, buvo nurodytos šios: pacientas suprato, kad reikalaujama kyšio; manė, kad paslauga bus geresnė arba „taip įprasta“.

Įdomiausia, kad tik trečdalis atsidėkojusių pacientų manė gavę geresnę paslaugą.

V. Matulas pasidžiaugė, kad 70 proc. apklaustų pacientų nurodė kitą kartą neduosiantys dovanos.

Anketoje daugelis pacientų teigė, kad nepakanka informacijos apie korupcijos prevenciją. Pasak V. Matulo, todėl itin svarbu šviesti visuomenę ir formuoti jaunosios kartos nepakantumą, taikyti prevencines ir teisinio poveikio priemones.

Per daug gydytojus puola

Lietuvos epilepsija sergančiųjų integracijos asociacijos vadovė Danutė Murauskaitė užjautė, kad gydytojų labai sunki dalia: juos puola ir puola. Ji pasiūlė pažiūrėti į psichologinę šio reiškinio pusę: „Kas pradėjo korupciją? Ogi pati visuomenė, nes ji praturtėjo. Pamatė, jog medikai mažai uždirba, pradėjo jiems nešti. Antri, kurie padėjo daktarams „paslysti“, buvo farmacinių įmonių atstovai, kurie gydytojus nunešdavo į Druskininkus, išmaudydavo ir atnešdavo į konferenciją. Visuomenė tai žinojo, tačiau grąžos negavo, nežinojo, ką ta konferencija nusprendė. Tai nuteikė prieš mediciną. Kita vertus, kai leista apskųsti gydytojus, visuomenė netruko tai daryti. Gydytojai atsidūrė kovos lauke“, - kalbėjo asociacijos vadovė.

Be to, ji mano, kad žiniasklaida anaiptol nepadeda kovoti su korupcija, tik skatina medikų ir pacientų bendruomenių priešiškumą.

„Kodėl žiniasklaidoje tyla, ką gero nuveikė gydytojai? Kodėl per TV laidas mums kiša informaciją, kokius vaistus vartoti? Žiniasklaida skleidžia neapykantą tarp medikų ir visuomenės. Taip negalima. Reikėtų kalbėtis su žiniasklaida, gal net pabarti“, - įsitikinusi D. Murauskaitė.

Siekia būti skaidri

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorius Leonas Kalėtinas patikino, kad šioje diskusijoje jis neišgirdo nieko naujo.

„Mes atvirai pareiškiame, kad atstovaujame kompanijoms, kurios prisiima atsakomybę nebedalinti jokių dovanų medikams: nei pieštukų, nei marškinėlių ar picos. Greitai bus ministro pasirašytas įsakymas, draudžiantis tai. Antra, mes siekiame atidengti visus finansinius srautus. Nyderlandai, Suomija ir kitos šalys tai daro jau dešimt ir daugiau metų. Žinoma, tai užtruks. Tačiau ieškome kelių, kaip viešai deklaruoti kiekvieną išleistą litą. Ne kiek iš viso, o kiek konkrečiam dalykui. Tikiuosi, tai sulauks tinkamo supratimo ir įvertinimo. Mūsų asociacija siekia tapti visiškai skaidria“, - pareiškė L. Kalėtinas.