Kopūstai – naudinga daržovė, bet kai kuriems juos vartoti reikia privengti

Kopūstai – viena populiariausių lietuvių auginamų daržovių, kuri dažnai papuošia tiek Lietuvos tradicinės virtuvės patiekalus, tiek kitų šalių virtuvių šedevrus. Rudenį kopūstus naudojame įvairioms salotoms, o žiemą juos valgome troškintus ar raugintus. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pranešime žiniasklaidai teigia, kad apie kopūstų naudą organizmui žinojo dar mūsų protėviai, todėl šie ne veltui yra mūsų tradicinės virtuvės dalis. Anot jos, šios daržovės yra tikras naudingųjų medžiagų ir vitaminų šaltinis.

Reklama

Rauginti kopūstai – probiotikų šaltinis

Kopūstai – viena seniausių Lietuvoje auginamų daržovių. Dar viduramžiais šalyje paplitę baltagūžiai kopūstai išliko populiarūs iki šių dienų. Įvairūs istoriniai šaltiniai rodo, kad juos tarpukariu mėgo valgyti ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Jis į savo valgiaraštį prašydavo įtraukti kopūstų sriubos ar tradiciškai paruoštų balandėlių.

Šiais laikais tradicinių lietuviškų baltagūžių kopūstų vartojame mažiau nei žmonės tarpukariu, o juos lėkštėje dažnai pakeičia žiediniai, kininiai, ropiniai, Briuselio ar Kale kopūstai. Tačiau gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pabrėžia, kad nesvarbu, kurią šios daržovės rūšį pasirinksite, juos vartoti organizmui yra sveika ir naudinga: „Kopūstai turi mažai kalorijų ir daug skaidulų, taip pat yra turtingi vitaminais C, K, B ir E, kaliu, magniu, kalciu ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Svarbu ir tai, kad kopūstai turi daug antiuždegiminių medžiagų, nes tiek pačiose daržovėse, tiek jų sultyse yra daug fitochemikalų.“

Kopūstus dažnai skanaujame ne tik žalius ar virtus, bet ir raugintus. Anot gydytojos, tokie kopūstai yra pilni naudingųjų medžiagų. „Žiemą dažnai skanaujame raugintų kopūstų, kurie yra tikras probiotikų šaltinis, o pavasarėjant jau ieškome šviežio derliaus, kurį galime įvairiai panaudoti savo mityboje“, – atkreipia dėmesį gydytoja dietologė.

Kopūstuose yra medžiagų, susijusių su skydliaukės hormonų gamyba bei jodo įsisavinimu

Tačiau nereikėtų pamiršti, kad nepaisant visų naudų, kopūstuose yra kai kurių, žmogaus virškinimo sistemos sunkiau virškinamų sieros junginių, todėl ši daržovė gali pasižymėti pilvą pučiančiu poveikiu. „Šią kopūstų savybę reikėtų atsiminti ir atsakingai pasirinkti, kam kokį kiekį kopūstų tinka vartoti. Jų privengti ar pasitarti su gydytoju dėl jų vartojimo reikėtų žmonėms, kurie turi kai kurių skydliaukės ligų, nes kopūstuose yra medžiagų, susijusių su skydliaukės hormonų gamyba bei jodo įsisavinimu“, – įspėja dr. E. Gavelienė.

Kopūstus svarbu tinkamai atsirinkti 

Nors yra daugybė skirtingų kopūstų rūšių, pirmiausia svarbu juos tinkamai atsirinkti parduotuvėje. Derėtų pirkti šviežius, nenuvytusius ir neturinčius pažeidimų išorėje. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, įprastų šviežių gūžinių kopūstų lapai turėtų būti žalios, žiemą – šviesesnės, beveik baltos spalvos.

„Pirmiausia renkantis kopūstus reikėtų atkreipti dėmesį į kopūsto kietumą: įsitikinkite, jog kopūstas yra pakankamai tvirtas. Jei jaučiate, kad kopūstas yra minkštas ir purus, o ne kietas ir tankus, ši daržovė gali būti supuvusi iš vidaus. Labai svarbu, kad kopūstas atrodytų nepažeistas, nes kitaip jis greičiau suges. Parsivežus daržoves namo labai svarbu jas įdėti į šaldytuvo daržovių stalčių, nes tai padės išlaikyti kopūstą šviežią ilgesnį laiką. Jei matote, kad nusipirkote kopūstą, kurio viršutinis sluoksnis pažeistas – jį nuplėškite. Tobuliausia kopūsto laikymo temperatūra siekia 0 laipsnių. Laikydami kopūstą ilgesnį laiką vis patikrinkite, ar jis nepradėjo gesti. Tinkamiausia šią daržovę suvartoti per 3–5 dienas“, – pažymi ekspertė.

Kale kopūstus ar kalafiorus, skirtingai nuo jų giminaičių gūžinių kopūstų, galima užšaldyti ir skanauti po kurio laiko: „Kalafiorą galite užšaldyti ne tik pilną, bet ir susipjaustyti jį į ryžių dydžio gabaliukus. Taip išgausite ne tik naujus skonius, bet ir galėsite jį panaudoti garnyrui. Pirmiausia šį kopūstą reikėtų nupjauti ir supjaustyti mažais gabaliukais, o po to apvirti 3 min. verdančiame vandenyje. Apvirtą kalafiorą reikėtų perkelti į šaltą vandenį, o vėliau jį nusausinti. Galiausiai supakuoti į šaldymui skirtus maišelius, pažymėti datą ir įdėti į šaldiklį. Tokį pat procesą naudokite ir šaldant Kale lapinį kopūstą. Nepamirškite, kad daržoves geriausia šaldyti porcijomis, kad po to būtų lengviau jas vartoti.“

Gaminant – gausybė įvairių variantų

Kopūstus galima paruošti įvairiai – galima gaminti iš jų salotas, troškinius, juos rauginti ar pasiruošti greitus pietus su kitomis daržovėmis. Svarbiausia, pasak ekspertės, gera fantazija.

„Kopūsto panaudojimo būdų visa galybė, tad kiekvienam mėgstantiems pasisukioti virtuvėje patarčiau išbandyti keletą skirtingų jų gaminimo aspektų. Kopūstai keptuvėje geriausiai savo skonį atskleidžia kartu su alyvuogių aliejumi ir svogūnais. Taip juos galima greitai apruošti su kitomis daržovėmis lengvam vegetariškam užkandžiui. Jei norisi kiek rimtesnio patiekalo galima juos troškinti kartu su mėsa ir daržovėmis. Taip jie suminkštės ir pridės patiekalui papildomos struktūros. Kepant orkaitėje ši daržovė atskleis savo saldų skonį, o kraštai taps karamelizuoti“, – sako O. Suchočeva.

Raudonųjų kopūstų salotos su obuoliais

500 g. raudongūžių kopūstų;

1 šaukšto druskos;

3 šaukštų obuolių acto;

50 ml. saulėgrąžų aliejaus;

Juodųjų pipirų pagal skonį;

1-2 obuolių;

150 g. graikinių riešutų be kevalų.

Smulkiai supjaustykite raudonuosius kopūstus. Druską įmasažuokite į kopūsto juosteles ir palikite pastovėti apie 15 minučių

Į kopūstus įmaišykite actą, aliejų ir pipirus;

Iš obuolių išskobkite šerdį ir supjaustykite plonais griežinėliais. Sudėkite obuolius į kopūstus;

Graikinius riešutus paskrudinkite sausoje keptuvėje ir stambiai sukapokite. Riešutus pabarstykite ant salotų prieš patiekdami.