Konservantų veteranas - natrio benzoatas
Kai kurie šiandien naudojami maisto priedai yra tikri maisto pramonės „veteranai“. Dažiklis tartrazinas (E-102) sukurtas 1884 m. Tais pačiais metais sukurtas pramoninis saldiklio sacharino (E-954) gamybos būdas ir pradėta jo gamyba. Konservantų šeimoje „veterano“ laurai neabejotinai atitenka natrio benzoatui, kuris kitaip dar žymimas indeksu E-211 (Sodium Benzonate).
Profesoriaus Hugo Flecko atrastas 1875 m. ir 1908 m. pradėtas naudoti JAV maisto pramonėje natrio benzoatas turėjo pakeisti salicilo rūgštį. Pastarąją nesąžiningi gamintojai kartais vis dar naudoja maisto pramonėje.
Paplitimas – nuo maisto iki aviacijos ir pirotechnikos
Galimybė pigiai (šiuo metu rinkos kaina yra apie 1,5 JAV dolerio už kilogramą) ir dideliais kiekiais gaminti šį konservantą paskatino jo paplitimą ir tuo pačiu iškėlė klausimą apie jo poveikį sveikatai.
Iš karto paneigsiu vieną natrio benzoato naudotojų ir gamintojų puslapiuose aptiktą teiginį, esą natrio benzoatas yra natūraliuose uogose ir vaisiuose esanti cheminė medžiaga, todėl nereikia kelti papildomų klausimų jį naudojant. Tačiau spanguolėse, obuoliuose, slyvose, prieskoniuose ir net piene esanti benzoinė rūgštis (E-210) yra viena, o šios rūgšties druskos – benzoatai – visai kas kita. Manau, kad tiek suprasti gali bet kas, kam teko nors retsykiais lankyti chemijos pamokas vidurinėje mokykloje.
Natrio benzoatas naudojamas daugelyje maisto (ir ne tik maisto) produktų – marinuotų agurkėlių, pomidorų ir kitokių padažų, margarino, pusfabrikačių, mišrainių, nealkoholinių gėrimų gamyboje, o taip pat kosmetikos ir higienos produktų – dantų skalavimo skysčio ir dantų pastų pramonėje. Aviacijoje naudojamas ir kaip priemonė, apsauganti galvanizuotus paviršius ir aliuminį. Pirotechnikoje, garsinių užtaisų sprogimo metu, būtent dėl natrio benzoato kyla kurtinantis triukšmas.
Benzoatas – Parkinsono ligos sukėlėjas?
Šis konservantas yra efektyvus kovojant prieš bakterijas, naikina mielių bei grybų kultūras, išskiriančias vieną iš pavojingiausių toksinų – aflatoksiną. Tačiau Sheffieldo universiteto profesoriaus Peterio Piperio eksperimento su mielėmis metu paaiškėjo susirūpinimą keliantys faktas: natrio benzoatas, sąveikaudamas su askorbo rūgštimi (vitaminu C), natūraliai esančia maiste, virsta benzolu, kuris jau senai žinomas kaip stiprus kancerogenas.
Studijuodamas konservanto naikinamąjį poveikį mielių kultūrai ir jo mechanizmą, profesorius nustatė konservanto griaunamąjį poveikį ląstelės DNR, kuris artimas poveikiui, vykstančiam senėjimo procese. Tuo pagrindu buvo iškelta hipotezė, kad natrio benzoato ir askorbo rūgšties kombinacija gali skatinti neurodeheneracines ligas (pvz., Parkinsono ir pan.). Pats mokslininkas savo tyrimų nevertina kaip galutinio nuosprendžio konservantui, tačiau vis tik pagrįstai teigia, kad šiandienos maisto gamintojai jau negali vienareikšmiškai teigti, kad produktai, pagaminti naudojant natrio benzoatą, yra saugūs.
Apskritai įvairių maisto priedų (konservantų, saldiklių, dažiklių, skonio stipriklių ir kt.) tarpusavio sąveikos problemos yra naujos ir nagrinėjamos neseniai, tačiau tokie tyrimai mums nuolat pateikia nemalonias staigmenas. Priminsiu, kad kartu naudojant natrio benzoatą ir tartraziną (E-102) pastebėtas vaikų hiperaktyvumas ir dėmesio kaupimo sutrikimai. O juk šie du maisto priedai dažnai naudojami būtent vaikų mėgstamuose gaiviuosiuose gėrimuose.
Pavojingiausias – skirtingų medžiagų kokteilis
Kompleksiškai maisto priedų sąveikas nagrinėjantis Ulsterio universiteto profesorius, toksikologijos ir biovizualizacijos specialistas Vyvyanas Howardas 2005 m. atliko kai kuriose gėrimuose ir bulvių traškučiuose esančių maisto priedų kompleksinį tyrimą, ir pastebėjo, kad kartu esantys priedai stiprino vienas kito veikimą ir, esant kai kurioms sąveikoms, pirminis maisto priedo efektas sustiprėdavo iki 7 kartų. „Niekas nežino, ką šis cheminių elementų kokteilis gali padaryti ankstyvose (žmogaus – aut. past.) vystymosi stadijose. Šis kokteilis pernelyg sudėtingas“, – duodamas interviu „The Independent” laikraščiui sakė V.Howardas. Pats profesorius prisipažįsta, kad jis asmeniškai vengia vadinamųjų „E“ produktų.
Taigi, kalbant apie natrio benzoatą, o taip pat apie kitas benzoinės rūgšties druskas, didžiausias potencialios rizikos faktorius yra būtent jų sąveikos su kitomis maiste esančiomis medžiagomis. Ar vengti šio priedo – rinktis jums, tačiau, žinant kur galimai slypi didžiausias pavojus, perkant produktus vis tik derėtų gerai pagalvoti, kuriuose produktuose, be šio konservanto, gausu kitų priedų.
Vitalijus Balkus,
Susiję straipsniai
