Ketvirtadienis, 2024.06.20
Reklama

Kodėl vieni pražyla 20-ies metų, o kiti džiaugiasi natūralia plaukų spalva ir sulaukę 50-ies?

Parengė Justina Karpavičiūtė | Šaltinis: vlmedicina | 2017-07-26 00:03:28

Kiekvienąkart žvelgdami į veidrodį matome laiko paliekamus pėdsakus: pirma rūpesčio raukšlelė kaktoje ar juoko žymės aplink lūpas, pirmas žilas plaukas... Ir visai nesvarbu, kiek jums metų – 20 ar 50 – vieną dieną tai nutinka visiems, – rašo medicalnewstoday.com.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Augant plaukui, melanocitai (specializuotos ląstelės, sintetinančios odos, plaukų ir ragenos pigmentus) perneša spalvą suteikiančias medžiagas ląstelėms, vadinamomis pirminėmis, kurios susitelkusios plaukų folikuluose. Melanocitai yra atsakingi už tai, jog pigmentai būtų nuolat įterpiami į plauką – susidarytų unikali asmens plaukų spalva.

Normaliai plaukas gyvena kelerius metus ir paauga maždaug po vieną centimetrą per mėnesį. Bėgant metams organizmo ląstelės yra pažeidžiamos, o galiausiai žūsta. Kai visi melanocitai, esantys viename folikule, išnyksta – iš jo ima augti žilas arba visai baltas plaukas.

Plaukų augimas yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja daug specializuotų ląstelių, besiskiriančių savo struktūra ir funkcija. Taigi tai vis dar yra mokslininkus dominanti sritis: nors žinoma keletas veiksnių (pavyzdžiui, stresas) kurie paskatina plaukų žilimą, tai nebūtinai nutinka visiems.

Žmonės turi 2 tipų pigmentų: eumelaninas lemia rudą ar juodą plaukų spalvą, feomelaninas – šviesą ar raudoną. Genai nulemia, kokį pigmentų mišinį gauname, todėl šeimos narių plaukų spalva dažnai būna panaši.

Tikslus pigmentacijos mechanizmas vis dar nėra aiškus. Manoma, kad jame svarbiausią vaidmenį turi keleto ląstelių sąveika plaukų folikuluose. Progenitorinės ląstelės išskiria baltymą, vadinamą kamieninių ląstelių faktoriumi, kuris būtinas, kad melanocitai galėtų gaminti pigmentą. Studijos su laboratorinėmis pelėmis parodė, kad jei atsiranda šio baltymo trūkumas, tuomet plaukų spalva prarandama.

Jei plaukas nustoja augęs, jo folikulas pereina į ramybės periodą, o melanocitai natūraliai suyra.

Vis dėlto kamieninės ląstelės, esančios folikule, paskatina naujų melanocitų formavimąsi ir prasideda naujas plauko augimo ciklas. Tuomet šie nauji melanocitai užtikrina naujo plauko spalvą. Jei melanocitai pažeisti arba jų nesusidaro – plaukas lieka be pigmentų.

Tyrimai rodo, kad žylančių žmonių ląstelės yra labiau pažeistos laisvųjų radikalų. Jei paveiktos ir kamieninės ląstelės – pokyčiai bus negrįžtami. Manoma, kad besisumuojantys ląstelių pažeidimai lemia, jog galiausiai nelieka nė vieno folikulo, iš kurio išaugtų pigmentuotas plaukas.

Nors ir aišku, jog visi kada nors ima žilti, kodėl vienus tai ištinka 20 metų, o kiti gali džiaugtis natūralia plaukų spalva ir sulaukę 50-ies? Tyrimai atskleidė, jog asmenys, paveldėję tam tikrą geno INF-4 variantą, yra linkę žilti anksčiau.

Taigi niekas negali sustabdyti plaukų žilimo, nes tai fiziologinis procesas, nulemtas melanocitų aktyvumo sumažėjimo. O kada ir kieno išprovokuota ateis ši akimirka, galite atspėti, apsižvalgę, kada pirmosios žilos sruogos papuošė jūsų artimųjų galvas.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: plaukai, žilimas
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Alergijų tyrimų rinką ketina supurtyti vietos verslininkai: įsitraukė mokslininkai ir dirbtinis intelektas
Medicinos laboratorijų įrangos verslu bei papildų gamyba užsiimantys Lietuvos verslininkai žengia į naują nišą – a...
Gertuvės: kokias jas pasirinkti ir kaip prižiūrėti
Karštuoju metų laiku žmonės daug daugiau ir dažniau geria vandenį, su savimi nešiojasi gertuves. Esant itin gausiam gert...
Kokį vandenį gerti per karščius
Itin karštomis dienomis daugelis gaivinasi ledais ar šaltais gėrimais su ledukais. Sveikatai palankios mitybos konsultan...
Klaipėdos universiteto ligoninė pertvarko skubios pagalbos paslaugas
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai įgyvendina struktūrinius pokyčius, kurie lems kokybiškesnes ir pacienta...
Miastenija – kokia tai liga ir kaip ją atpažinti?
Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija &nd...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų