Kodėl vieni pražyla 20-ies metų, o kiti džiaugiasi natūralia plaukų spalva ir sulaukę 50-ies?

Kiekvienąkart žvelgdami į veidrodį matome laiko paliekamus pėdsakus: pirma rūpesčio raukšlelė kaktoje ar juoko žymės aplink lūpas, pirmas žilas plaukas... Ir visai nesvarbu, kiek jums metų – 20 ar 50 – vieną dieną tai nutinka visiems, – rašo medicalnewstoday.com.

Reklama

Augant plaukui, melanocitai (specializuotos ląstelės, sintetinančios odos, plaukų ir ragenos pigmentus) perneša spalvą suteikiančias medžiagas ląstelėms, vadinamomis pirminėmis, kurios susitelkusios plaukų folikuluose. Melanocitai yra atsakingi už tai, jog pigmentai būtų nuolat įterpiami į plauką – susidarytų unikali asmens plaukų spalva.

Normaliai plaukas gyvena kelerius metus ir paauga maždaug po vieną centimetrą per mėnesį. Bėgant metams organizmo ląstelės yra pažeidžiamos, o galiausiai žūsta. Kai visi melanocitai, esantys viename folikule, išnyksta – iš jo ima augti žilas arba visai baltas plaukas.

Plaukų augimas yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja daug specializuotų ląstelių, besiskiriančių savo struktūra ir funkcija. Taigi tai vis dar yra mokslininkus dominanti sritis: nors žinoma keletas veiksnių (pavyzdžiui, stresas) kurie paskatina plaukų žilimą, tai nebūtinai nutinka visiems.

Žmonės turi 2 tipų pigmentų: eumelaninas lemia rudą ar juodą plaukų spalvą, feomelaninas – šviesą ar raudoną. Genai nulemia, kokį pigmentų mišinį gauname, todėl šeimos narių plaukų spalva dažnai būna panaši.

Tikslus pigmentacijos mechanizmas vis dar nėra aiškus. Manoma, kad jame svarbiausią vaidmenį turi keleto ląstelių sąveika plaukų folikuluose. Progenitorinės ląstelės išskiria baltymą, vadinamą kamieninių ląstelių faktoriumi, kuris būtinas, kad melanocitai galėtų gaminti pigmentą. Studijos su laboratorinėmis pelėmis parodė, kad jei atsiranda šio baltymo trūkumas, tuomet plaukų spalva prarandama.

Jei plaukas nustoja augęs, jo folikulas pereina į ramybės periodą, o melanocitai natūraliai suyra.

Vis dėlto kamieninės ląstelės, esančios folikule, paskatina naujų melanocitų formavimąsi ir prasideda naujas plauko augimo ciklas. Tuomet šie nauji melanocitai užtikrina naujo plauko spalvą. Jei melanocitai pažeisti arba jų nesusidaro – plaukas lieka be pigmentų.

Tyrimai rodo, kad žylančių žmonių ląstelės yra labiau pažeistos laisvųjų radikalų. Jei paveiktos ir kamieninės ląstelės – pokyčiai bus negrįžtami. Manoma, kad besisumuojantys ląstelių pažeidimai lemia, jog galiausiai nelieka nė vieno folikulo, iš kurio išaugtų pigmentuotas plaukas.

Nors ir aišku, jog visi kada nors ima žilti, kodėl vienus tai ištinka 20 metų, o kiti gali džiaugtis natūralia plaukų spalva ir sulaukę 50-ies? Tyrimai atskleidė, jog asmenys, paveldėję tam tikrą geno INF-4 variantą, yra linkę žilti anksčiau.

Taigi niekas negali sustabdyti plaukų žilimo, nes tai fiziologinis procesas, nulemtas melanocitų aktyvumo sumažėjimo. O kada ir kieno išprovokuota ateis ši akimirka, galite atspėti, apsižvalgę, kada pirmosios žilos sruogos papuošė jūsų artimųjų galvas.