Kodėl nutukimas ne visada lemia padidėjusį kraujospūdį

Antsvoris ir nutukimas yra širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL), taip pat ir padidėjusio kraujospūdžio – hipertenzijos(HL) bei daugelio kitų ligų rizikos faktorius. Tačiau ne visi nutukę individai turi aukštą kraujospūdį.

Žinoma, kad didesnį pavojų kelia pilvinis (centrinis, visceralinis) nutukimas, kurio metu riebalai kaupiasi ne poodiniame sluoksnyje, bet vidaus organuose ir pilvo srityje. Pilvo ir vidaus organų riebalų adipocitai yra metaboliškai aktyvios ląstelės, kurios į kraują išskiria daug biologiškai aktyvių medžiagų, veikiančių kraujospūdį, kraujo lipidus, gliukozę, koaguliacines medžiagas ar organizmo uždegiminį atsaką. Todėl pilvinis nutukimas laikomas neatsiejama metabolinio sindromo dalimi, kurio atveju kūno masės indeksas (KMI) gali būti ir nežymiai padidėjęs.

Amerikiečių mokslininkai atliko studiją, kurioje analizavo ryšį tarp kūno riebalų pasiskirstymo ir hipertenzijos.

Nors hipertenzija dažniau buvo nustatoma vyresnio amžiaus, didesnį KMI turintiems asmenims, ją akivaizdžiai lėmė ne bendras ar poodinis, bet visceralinis nutukimas.

HL turėjo tie pacientai, kurių didžiausią pilvinių riebalų lyginamąją dalį sudarė retroperitoniniai riebalai. Ryšis tarp HL ir KMI, poodinių ar kitos lokalizacijos intraperitoninių riebalų buvo mažiau apčiuopiamas.

Manoma, kad riebalams kaupiantis inkstų ir antinksčių projekcijoje, HL vystosi pagal renalinį, antinksčių mechanizmą.

Nors iki šiol nėra aišku, ar retroperitoninis nutukimas yra priežastis, ar pasekmė proceso, kuriuo padidėjęs kraujospūdis asocijuojasi su nutukimu, tyrimo rezultatai papildo įrodymus, kad visceralinis, bet ne generalizuotas nutukimas kartu su kitais kardiovaskuliniais rizikos faktoriais galiausiai paskatina HL vystymąsi.

Plačiau:

Chandra A, et al "The relationship of body mass and fat distribution with incident hypertension: observations from the Dallas Heart Study" J Am Coll Cardiol 2014; 64: 997-1002.