Kodėl kova su alkoholizmu tokia neefektyvi? (3)

Žmonės geria ne vieną šimtmetį. Vieni mėgsta gerti silpnus gėrimus, kiti nukrypsta į stipriuosius, treti visai negeria. Įtaką čia daro skirtingi dalykai – religija, ekonomika, kultūra ir t. t. Aiškiausias pavyzdys - islamo kultūra, alkoholikų tarp išpažįstančių šią religiją  beveik nerasi.

Reklama

Situacija Europoje ir Lietuvoje

O štai Europa yra bene labiausiai girtuokliaujantis žemynas. Tiesa, skirtinguose Pasaulio sveikatos organizacijos tinklalapiuose teigiama skirtingai: Europos tinklalapyje sakoma, jog europiečiai geria daugiausiai, o bendrame – kad jie tik antroje vietoje. Tačiau, net ir oficialiais duomenimis, čia daugiau miršta nuo alkoholio ir jo sukeltų ligų nei kituose žemynuose.

 Lietuva yra tipiška Europos šalis. Išsiskiria ji tik savižudybių skaičiumi. O Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 962 žmonės, arba 57 žmonėmis mažiau nei 2009 m. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (46 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (32 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (13,5 proc.). Palyginti su 2009 m., mirusiųjų nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu sumažėjo dešimtadaliu. 2010 m. vyrų mirtingumas nuo alkoholio vartojimo beveik 4 kartus viršijo moterų.

Statistiką galima ir tęsti. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2010 m. 798 asmenys pirmą kartą kreipėsi į gydymo įstaigas dėl alkoholinės psichozės ir 1,1 tūkst. – dėl lėtinio alkoholizmo, tai atitinkamai 37 ir 152 asmenimis mažiau nei 2009 m.

2010 m. pabaigoje gydymo įstaigų įskaitoje buvo 55,3 tūkst. lėtiniu alkoholizmu sergančių asmenų. Palyginti su 2009 m., jų skaičius sumažėjo. 2010 m. lyginant su ankstesniais metais sumažėjo sergamumas alkoholinėmis psichozėmis: 2010 m. – 24,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2009 m. - 25 atvejai, 2008- 36,1 atvejo.

Situacija lyg ir gerėja. Bet praplėskime žvilgsnį: kas pasikeitė ne per pastaruosius kelerius metus, bet per dešimtmetį? Nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu 2000 metais mirė 344, 2010 metais – 310, 2011 metais – 308 žmonės. 2000-aisiais 100-ui tūkst. gyventojų teko 9,8, 2010 metais – 9,4, 2011 metais – 9,6 mirę nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu žmonės.

Ką ir besakytume, ką ir berašytume, bet situacija, atrodo, nesikeičia.  Bent jau oficialiai. Pasvyruoja, pasvyruoja ... ir išlieka tokia pati.

Visuomenės patiriami nuostoliai

Pasigilinkime. Tiesioginės mirtys nuo alkoholio visapusiškai situacijos neatskleidžia. Daug  reikšmingesni yra „paslėpti“, arba latentiniai, rodikliai. Paminėsiu ryškiausius du: mirtys keliuose ir mirtys darbo vietose. Aišku, čia dar būtina pridėti traumas ir kitus sužalojimus. Invalidais dažnai tampama dėl to paties alkoholio vartojimo, susižalojimų.

 Kol kas tokie duomenys į alkoholizmo statistiką nepatenka. Jie renkami kitur. Bet nuostoliai čia – didžiausi.

 Kita nuostolių grupė yra sąlygota medicinos sistemos apkrovimo jai nebūtinomis funkcijomis. Gydyti apsinuodijusius alkoholiu, teikti būtinąją pagalbą susižalojusiems po muštynių ar kokių nors traumų po girtavimo – ne šios sistemos būtinas reikalas. Užuot padėjus infarktą patyrusiam žmogui tenka perrišinėti girtą žmogų, kuris susipjaustė pirštus butelio šukėmis. O kas darosi ligoninių priėmimo skyriuose per šventes ir po jų, žino ne tik medikai. Visa tai kainuoja, ir nemažus pinigus. O jie eina iš bendros kišenės.

Kita mūsų visuomenės bėda – alkoholio poveikis vaikams ir paaugliams. Žurnalistai mėgsta rašyti, kaip vaikai ar paaugliai apsinuodija alkoholiu. Apsinuodijimas – normali reakcija į nuodus. Tai rodo, kad organizmas yra dar sveikas. Kai į alkoholį reaguojama kitaip – tuomet ateina visai kitos bėdos: vaikai, papratę „mėgautis“ šia medžiaga, retai gali pasiekti protinio darbo aukštumų. Alkoholis sudaro galimybes patekti į socialinę „nuošalę“. Tai atsitinka dėl daugelio dalykų: interesų siaurėjimo, draugų rato, asmens išlaidų struktūros ir t. t. 

Kodėl situacija negerėja?

Rodos, pasakyta daug, rodos, visiems aišku. Tačiau kodėl situacija Lietuvoje negerėja?

Aišku, kad kovoti su alkoholizmu ir jo pasekmėmis sunku jau vien todėl, kad tai – valstybės pajamų šaltinis. Gamyklos moka mokesčius, kuria darbo vietas, prekybininkai moka mokesčius, kuria darbo vietas. Yra tiek daug gerai uždirbančių iš to grupių, kad jų įtaką paveikti sunkoka. Bet įmanoma.

 Teoriškai gerai žinoma, kad pagrindinės priemonės kovoje su legaliais narkotikais yra kainų didinimas, prieinamumo mažinimas ir šiek tiek švietimas.

Kita žinoma tiesa – prevencija mažina alkoholio poreikį, tiesa, ją reikia mokėti daryti ir taikyti. 

Apie klaidas ir būtinybę diskutuoti

Alkoholinių gėrimų kainos yra blogai suderintos. Prastas alkoholis kainuoja pigiai. Stipraus ir neigiamas pasekmes keliančio alkoholio („rašalo“) kainos privalo būti didelės.  Alaus kaina neturi priklausyti nuo jo stiprumo. Blogos kokybės alus turėtų kainuoti daugiau nei geros. Tai reikia nustatyti pagal sukeliamas sveikatos ydas. Silpni alkoholiniai gėrimai skardinėse turėtų būti išimti iš apyvartos, nes nieko, išskyrus pelną jį gaminančioms įmonėms,  jie neduoda.

 Prevencija. Populiariausia žinoma jos forma – paskaita. Tik atrandama pinigų prevencinei programai – paskaitos, lankstinukai, skrajutės, vienas kitas stendas, geriausiu atveju -  trumpai veikiantis interneto puslapis. Jų efektyvumas yra labai mažas, todėl pinigai išleidžiami, o rezultatas menkas. Vadinasi, atėjo laikas ieškoti ir rasti tas poveikio priemones ir būdus, kurie duoda efektą. Ne popierinį, t.y. išleistus pinigus, o realų, kurį galima apskaičiuoti pagal alkoholio suvartojimą ir juo apsinuodijusių skaičių.

Lygis. Lietuvoje vyrauja bendranacionalinės programos. Taip patogiau prižiūrėti išleidžiamas lėšas. O pasekmė – rezultatas sau, pinigai sau. Bendra pasaulinė prevencijos kryptis – perkelti darbą į bendruomenę, seniūniją, seniūnaitiją ar gatvės komitetą. Mažesni kolektyvai gali ne tik veikti gana tikslingai, bet ir matyti klaidas bei jas taisyti. Vieniems reikia pokalbio, kitiems - draudimo, tretiems - tik pasakymo. O rezultatas – sumažėjęs nusikaltimų, traumų, ligų skaičius. Tiesa, ir pelnas iš alkoholio valstybei sumažėja.

Aišku, nereikia visai atmesti valstybinių programų, tačiau turi keistis jų turinys ir įgyvendinimo būdai. Turi būti vertinami ne išleidžiami pinigai, o gauti rezultatai.

Reikėtų išplėstinės diskusijos apie galimybes keisti alkoholio vartojimo situaciją Klaipėdoje ir Lietuvoje. Čia reikia daugiau galvų ir daug pastangų.

Dr. Vytautas Valevičius