Kodėl klausos aparatai, galintys sugrąžinti į garsų pasaulį, guli stalčiuose?(1)

Praėjusiais metais Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos regioniniame suaugusiųjų klausos protezavimo kabinete buvo išrašyti 794 klausos aparatai. Daug ar mažai? Kas kenkia klausai ir kas sugrąžina žmogų į garsų pasaulį, papasakojo šios ligoninės gydytojas otorinolaringologas Dainius Guzevičius.

Reklama

Nuo ko žmonės ima kursti? Kas tam daro įtaką?

Dažniausios klausos sutrikimų priežastys yra amžiniai pakitimai bei žalojantis triukšmo poveikis. Įtakos turi ir gretutinės ligos, pvz., padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga, cukrinis diabetas arba kitos ausų ligos, tokios kaip otosklerozė ar timpanosklerozė, lėtiniai ausų uždegimai. Gerokai rečiau pasitaiko ototoksinių vaistų ar įvairių infekcinių ligų sąlygotų klausos sutrikimo atvejų.

Sutrikti klausa, atsirasti ūžesys ausyse gali ir dėl garsios muzikos klubuose ar koncertų metu, o ypač nešiojant įvairius ausinukus, MP3 ar iPod grotuvus, kai garsas patenka tiesiai į ausinės užkimštą ausies landą.

Ar klausą galima sugrąžinti vaistais, kokiomis nors procedūromis? Kada tinka gydymas, o kada jau padeda tik klausos aparatas?

Medikamentinio gydymo efektas tikėtinas esant ūmiam klausos sutrikimui. Skiriami galvos smegenų mikrocirkuliaciją gerinantys vaistai (liaudiškai - plečiantieji), B grupės  vitaminai, kai kuriais atvejais ir hormoniniai preparatai. Esant amžiniams klausos pakitimams, vaistais siekiama sulėtinti klausos sutrikimo progresavimą. Toks gydymo kursas turėtų būti ne trumpesnis nei du mėnesiai ir kartojamas 1-2 kartus per metus.

Kiek klausos aparatų kasmet prireikia Klaipėdos krašto gyventojams? Ką rodo šie skaičiai?

Praėjusiais 2010 metais Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos regioniniame suaugusiųjų klausos protezavimo kabinete buvo išrašyti 794 klausos aparatai. Pernai ir užpernai – atitinkamai 945 ir 980, tačiau ankstesniais metais, pvz., 2006 ir 2005 – tik 384 ir 405 klausos aparatai, t.y., pageidaujančiųjų gauti klausos aparatus skaičius išaugo daugiau kaip dvigubai. Tokį „šuolį“ būtų galima paaiškinti pagerėjusia išduodamų klausos aparatų kokybe, nes iš Valstybinės ligonių kasos  (VLK) buvo gaunama ir skaitmeninių klausos aparatų, sumažėjo pacientų ir kolegų, manančių, kad klausos aparatas tik gadina klausą, nes skaitmeninius klausos aparatus galima tiksliau pritaikyti pagal paciento audiogramą. Be to, kasmet daugėja žmonių,  įsigyjančių klausos aparatus savo lėšomis. Vėlgi tai aiškinčiau geros kokybės klausos aparato, geresnės bendravimo kokybės poreikiu, noru išlikti darbingam ir pan.

Ar žmonės  žino, kokia yra klausos aparatų išdavimo tvarka?

Visi socialiai drausti neprigirdintieji iš VLK kas penkeri metai gali gauti nemokamai vieną klausos aparatą. Pasitaiko besipiktinančių žmonių, pageidaujančių dviejų klausos aparatų, arba tokių, kurie savo klausos aparatus pametė, sulaužė ar šie sugedo. Pastaraisiais atvejais išduoti naujo klausos aparato gydytojas neturi teisės. Dar kiti teigia, kad jiems niekas nesakęs, jog galima gauti klausos aparatą. Reikėtų nebijoti patiems kreiptis  patarimo į savo šeimos gydytoją.

Kurią dalį kompensuoja VLK, jei pacientas klausos aparatą įsigyja savo lėšomis.

Kompensacijos dydis priklauso ne nuo to, kokį ar kokio brangumo klausos aparatą įsigijo pacientas, o nuo jo klausos sutrikimo laipsnio. Paprastai kompensacija svyruoja nuo 150 iki 350 Lt, nes ją lemia didmeninė, konkursinė, klausos aparato kaina, už kurią VLK perka klausos aparatus iš tiekėjo, be to, neretai ir gamintojas būna linkęs konkursui taikyti atskirą nuolaidą. O mažmeninė kaina parduotuvėje gali būti 2-3 kartus didesnė.

Ar žmonės moka elgtis su gautais klausos aparatais? Ar dažni atvejai, kad įsigiję jų nenaudoja ir vėl kreipiasi patarimo?

Klausos aparato nešiojimas reikalauja šiokių tokių įgūdžių. Reikia mokėti jį užsidėti ant ausies, teisingai įsikišti ausies įdėklą, tenka reguliuoti garso intensyvumą, keisti elementus. Kai kam tai gali kelti keblumų, ypač jei nusilpęs regėjimas ar sumažėjęs pirštų jautrumas. Kiti, taupydami pinigus, metų metus nekeičia standartinių ausies įdėkliukų. Tuomet klausos aparatas ima švilpti, įdėklas braižo ausies landą, tad neretai tais atvejais klausos aparatai guli stalčiuose. Taip pat dar pasitaiko, kad pacientai vadovaujasi principu „duoda – imk, muša – bėk“, o gavę klausos aparatą ir nusivylę, pvz, jo dydžiu, padeda jį į stalčių.

Kokiais atvejais negalima naudoti šių aparatų? Pvz., ar gali juos naudoti tie, kuriems implantuoti širdies elektrostimuliatoriai?

Klausos aparatas neskleidžia jokių radijo bangų ar kitokios energijos, tad nėra kontraindikuotinas tiems pacientams, kuriems implantuoti širdies stimuliatoriai. Daugiau keblumų kyla, jei, nešiojant klausos aparatą, dėl sutrikusios išorinės ausies landos ventiliacijos ima dažnai kartotis lėtinių ausų uždegimų paūmėjimai.

Ar yra būklių, kada nebepadeda aparatai? Pvz., žmogus senas...

Priežastimi, kada nebepadeda klausos aparatas, amžius negalėtų būti. Klausos aparatas neduoda efekto esant labai ryškaus laipsnio klausos sutrikimui arba tais atvejais, kai klausa išlikusi tik žemų dažnių garsams, kurių nepakanka kalbai suprasti.