Ketvirtadienis, 2025.02.13
Reklama

Specialistai įspėja: fejerverkai gali negrįžtamai pakenkti klausai

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2024-12-30 11:39:07

Prieš du tūkstančius metų Kinijoje sproginėjančių bambukų stiebų pavidalu atsiradę, o šiandien įspūdingais garsiniais ir vaizdiniais efektais stebinantys fejerverkai tapo neatsiejama naujametės nakties dalimi. Deja, ši tradicija turi savo kainą. Pasikartojantys nelaimingi nutikimai verčia susimąstyti, kad elgiantis neatsargiai galima nudegti, susižeisti, padaryti žalą akims, tačiau tik retas pagalvoja, kad fejerverkų keliami garsai gali negrįžtamai pakenkti ir klausai. Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistas Andrius Sabukas pataria, ką daryti, kad taip nenutiktų.

Šeima stebi fejerverkus
Fejerverkai / Pranešimo autorių nuotr.

Triukšmas – „nedraugiškas“ klausai

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 1 milijardui 12-35 metų žmonių visame pasaulyje gresia klausos sutrikimai, susiję su pramoginių garsų poveikiu. Pramoginiams (arba rekreaciniams) garsams priskiriami triukšmingi koncertai, sporto renginiai, pramogos, susijusios su stiprų garsą skleidžiančiomis transporto priemonėmis ar tiesiog pomėgis garsiai klausytis muzikos, įsidėjus ausinukus.

„Jeigu garso stiprumas siekia 75-80 decibelų ir žmogus tokį garsą girdi 8 valandas ir ilgiau, klausa tikrai nukenčia. Pavyzdžiui, didžiausiu režimu nustatytų ausinukų garso stiprumas siekia 100-105 decibelus“ , – sveikatos specialistų prognozes A. Sabukas.

Pasak specialisto, stiprus garsas veikia vidinėje ausyje esančias plaukuotąsias ląsteles, atsakingas už garso virpesių virtimą elektriniais impulsais, kuriuos smegenys interpretuoja ir suteikia garsui prasmę.

„Triukšmas klausos ląsteles pažeidžia negrįžtamai. Tai reiškia, kad jos neatsinaujina ir klausa neatsistato. Kuo garsesnis triukšmas, tuo mažiau laiko reikia, kad įvyktų klausos pažeidimas. Kartais gali pakakti vos vienos sekundės“, - paaiškino A. Sabukas.

Kaip saugiai stebėti fejerverkus?

Sekundė gali lemti klausos sutrikimą ir stebint naujametinius fejerverkus. Šaunant į dangų fejerverkus, sprogdinant petardas sukuriamas 140-175 decibelų stiprumo garsas, galintis negrįžtamai pakenkti klausai.

Klausos protezavimo specialistas pabrėžė, kad tokioje situacijoje labai svarbu įvertinti 2 faktorius: pačių fejerverkų skleidžiamo garso stiprumą (decibelai turėtų būti nurodomi ant pakuotės) ir žmogaus atstumą iki garso šaltinio.

Kuo stipresni fejerverko garso efektai, tuo toliau reikia stovėti juos stebint, antraip pirmąją naujųjų metų dieną galite atsibusti jausdami spengimą ausyse ar silpniau girdėdami. Garso sukeltas klausos sutrikimas gali būti laikinas arba, tam tikrais atvejais, nuolatinis.

Ką daryti, kad Naujųjų metų naktį apsaugotumėte savo klausą? Klausos protezavimo specialistas dalinasi patarimais:

  • Laikykitės saugaus atstumo iki fejerverkų. Suaugusiems žmonėms rekomenduojamas ne mažesnis nei 15-20 metrų atstumas iki fejerverkų, vaikams – 50-60 metrų atstumas, o kūdikių klausa yra dar jautresnė, todėl juos reikėtų ypatingai saugoti nuo bet kokio stipraus garsų poveikio, įskaitant fejerverkus.
  • Naudokite klausos apsaugos priemones – ausų kištukus ar specialias, garso nepraleidžiančias ausines. Vaikams labiau rekomenduojamos ant ausų dedamos apsauginės ausinės. Jos, kaip ir ausų kištukai, gali slopinti garsą 15-30 decibelais ir taip sumažinti pavojų klausai.
  • Stenkitės triukšmingu šurmuliu ir fejerverkų šūviais mėgautis kaip galėdami trumpiau.
  • Jeigu po triukšmingos šventės vis dėlto pasekmes (ūžesį ausyse, skausmą, klausos pablogėjimą) jaučiate ilgiau nei 24 valandas, kreipkitės į gydytoją otorinolaringologą arba pasitarkite su klausos specialistu.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Lytiškai plintančios ligos: kas gresia ignoruojant simptomus
Lytiškai plintančios ligos (LPL) ir šiandien yra labai dažnos, tačiau visuomenėje vis dar stigmatizuojamos, todėl į medi...
Kūnas yra išmintingas: jeigu jam padedame pasiruošti, jis atsilygina lengvesniu gimdymu
Nėštumas – ypatingas gyvenimo laikotarpis, reikalaujantis ne tik emocinio, bet ir fizinio pasiruošimo. „Kūna...
Slaugos paslaugos namuose: kas pasikeitė?
Nuo šių metų sausio 1 dienos pasikeitė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos ambulatorinės slaug...
Dingęs libido Valentino dieną: ar esama stebuklingų meilės vaistų?
Valentino diena – tai meilės, romantikos bei intymumo šventė, įprasminanti mūsų artumą vienas kitam ir suteikianti...
Trūksta vitamino D, nors jį vartojate papildomai? Galbūt pasirinkote netinkamą formą
Ko gero, nėra žmogaus, kuris vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu nebūtų susidūręs su vitamino D trūkumu. Tačiau kur kas s...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų