Kodėl bioetika varžo genetikos sritį?

Klausimas. Genų inžinerijos srityje nėra leidžiami tyrimai, kuriuose galima būtų atlikti "genų" pakeitimus žmoguje, net jei siekiama kilnaus tikslo, pavyzdžiui, bandant išgydyti tam tikrą ligą. Viskas yra eksperimentuojama modelinių organizmų (laboratorinių gyvūnėlių) lygmenyje. Klonavimo eksperimentuose yra griežtai draudžiami tyrimai su žmogumi. Atliekant studijas medicininėje genetikoje ar onkogenetikoje yra reikalingi bioetiniai leidimai, taip pat pačių eksperimento dalyvių ar pacientų rašytiniai sutikimai duoti mėginius moksliniams tyrimams. Net kamieninių ląstelių srityje yra labai apriboti tyrimai, kai jie ima tiesiogiai sietis su žmogumi. Kodėl bioetika taip varžo biologijos mokslą, o ypač genetikos sritį?

Reklama

Atsako medicinos biologas, genetikas Vaidas Dirsė

Ne be pagrindo. Žmogaus genomas yra tarsi didelis tinklas, kur genai siejasi vieni su kitais, kontaktuoja ištisos genų grupės, jos persidengia. Daugelio genų funkcijos iki šiol nežinomos. Todėl užtektų neapdairiai "pakeisti" ar pabandyti patobulinti kokį nors vieną žmogaus geną, kad ir sukėlusį ligą, ir tai galėtų išbalansuoti visą kitų genų funkcijų pokyčius. Tai duotų dar blogesnį efektą, paūmintų ligą ar sukeltų kitą. Taigi bioetika čia tarsi yra saugiklis, kuris neleidžia mokslininkui per daug rizikuoti, net jei jis ir labai užtikrintas savo eksperimento tikslumu.

Lygiai tas pats yra klonavimo srityje. Mąstant futuristiškai, jei pavyktų sukurti identišką vieno žmogaus kopiją, ar ta kopija taip pat mąstytų, elgtųsi? Koks būtų jos kontaktas su "originalu" ar aplinka? Bioetika čia irgi pasako - nerizikuokim.

Gamtos pasaulis, o kartu ir žmogaus genomas, evoliucionavo ilgus metus. Gamta sudėliojo viską idealiai tiksliai į savo vietas. Viskas veikia, viskas yra susipynę į bendrą visumą. Tad vieno elemento "išėmimas" ar bandymas "pakeisti" gali sugriauti visą mechanizmą.

Tad genetikos, bioinžinerijos, klonavimo srityse bioetika yra tarsi saugiklis nuo galimų liūdnų pasekmių.